Mokslininkai ištyrė per 40 metų sukauptus duomenis iš beveik 200 skirtingų tyrimų ir patvirtino, jog vyrų, gyvenančių Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, spermatozoidų kiekis vis mažėja.
Kai kurie ekspertai yra gan skeptiški šiuo atžvilgiu, tačiau tyrimo vadovas Hagai Levine teigė esąs labai susirūpinęs žmonijos ateitimi, jei spermatozoidų nykimo tendencija nesibaigs.
„Aš esu sunerimęs dėl to, kas gali įvykti, jei ir toliau gyvensime tokioje užterštoje aplinkoje, jei nepakeisime savo gyvenimo būdo. Galų gale mes susidursime su reprodukcinėmis problemomis, kurios gali nulemti žmonijos išnykimą",— teigė tyrimo vadovas.
Rezultatai rodo, jog spermatozoidai nyksta vis sparčiau. Per 40 metų pastebėta, jog šis procesas pagreitėjo beveik 60 procentų ir vis dar greitėja. Tačiau kai kurie mokslininkai, giriantys šį tyrimą, visgi nesutinka su drastiškomis išvadomis apie žmonijos išnykimą.
Įdomu tai, jog Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje tokio proceso tyrėjai nepastebėjo, tačiau, tiesa ta, jog šiuose kontinentuose buvo atlikta gan mažai tyrimų.
Skeptikų nuomone, dauguma buvusių tyrimų, kuriais būtent šis remiasi, buvo atlikti neteisingai, todėl ir jų duomenimis pasitikėti neverta. Kai kurie iš jų tyrė per mažai vyrų, o kai kurie savo subjektais pasirinko tik tuos, kurie reguliariai lankosi vaisingumo klinikose.
Dar pastebėta, jog tik tie tyrimai, kurie perspėja apie nykstančius spermatozoidus, sulaukia populiarumo ir yra publikuojami moksliniuose žurnaluose. Taip pat skeptikai mano, jog senesniuose tyrimuose naudoti metodai galėjo neteisingai apskaičiuoti tikrąjį spermatozoidų nykimo greitį.
Tačiau profesorius Allanas Pacey teigė, jog, nepaisant visų klaidų buvusiuose tyrimuose, yra pagrindo tikėti šiuo naujuoju.
„Aš niekada per daug netikėjau buvusiais tyrimais, teigiančiais, jog spermatozoidų kiekis mažėja. Levine ir jo kolegų atliktas tyrimas užglaistė senas spragas, tačiau į daugelį klausimų vis dar neatsakyta",— pasakojo A.Pacey.
Manoma, jog spermatozoidų nykimas yra susijęs su aplinkos tarša, nutukimu, rūkymu, stresu, bloga mityba ir netgi televizijos žiūrėjimu.
„Privalome imtis priemonių šiai problemai sustabdyti. Turėtume labiau reguliuoti žmogaus pagamintų chemikalų gamybą, kovoti su nutukimu bei rūkymu",— reziumavo tyrimo vadovas.
