Anot jo, miesteliuose turėtų likti tik skubi pagalba, slauga, o specialistų paslaugas ligoniai gautų daugiaprofilinėse gydymo įstaigose.
„Gydymo įstaigų tinklo problemos susidūrė su realybe, nori nenori turėsime jį peržiūrėti“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto surengtus klausymus kalbėjo ministras.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį 35 rajonų ligoninės baigė su 1,25 mln. eurų nuostoliu, regionų ligoninių finansinis balansas irgi buvo neigiamas – 566 tūkst. eurų išleido daugiau nei gavo pajamų. Tuo metu universitetinės ligoninės turėjo 7,7 mln. eurų pelno.
„Nuostabą kelia universitetinių įstaigų rodikliai. Žinoma, jie yra mūsų flagmanai, bet 7 mln. eurų pelnas, kai kitos balansuoja ties išgyvenimo riba, turėtų kelti susirūpinimą“, – teigė posėdyje dalyvavęs Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus.
Posėdyje dalyvavę rajonų ligoninių vadovai savo ruožtu piktinosi, kad vasarą Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės buvo išvadinti piktavaliais, tyčia nedidinančiais medikams algų, nors ir iš tiesų tokių finansinių galimybių neturi.
„Pasvalio ligoninė dešimt metų neturėjo jokių skolų, net esant krizei, šių metų pirmą ketvirtį baigėme su teigiamu balansu. Su tiekėjais atsiskaitome laiku, algas mokame laiku, bet situacija pablogėjo antrą ketvirtį. Liepos mėnesį net padidinus įkainius ir nepakėlus atlyginimų, mes baigėme šitą mėnesį su 41 tūkst. eurų minusu. Iš visų gautų pajamų net 95 proc. skyrėme atlyginimams, kitoms reikmėms liko tik 5 proc., kai paprastai reikia 22 procentų. Aš nesuprantu, kur yra tos finansinės galimybės?“ – sakė Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas.
Kaip pagrindinę priežastį dėl pablogėjusios finansinės ligoninės padėties R.Rastauskas nurodė ministro A.Verygos vasario 23 dienos įsakymą, kai nuo 1,25 iki 1,1 euro buvo sumažinta balo vertė, pagal kurią Ligonių kasos apskaičiuoja ir apmoka gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas.
Anot D.Steponkaus, įkainių už suteiktas paslaugas negalima pavadinti oriais.
„Orus 13 eurų atlyginimas už tris specialisto konsultacijas daugeliui sukels juoką“, – teigė jis.
„Jeigu dabar staiga nusileistų marsiečiai ir juos reikėtų gydyti, tai būtų pasakyta, kad ir tai įskaičiuota į balo vertę“, – kalbėjo Gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas.
D.Steponkus ragino „baigti vieni kitiems meluoti ir jausti pagarbą“.
„Kaip psichiatras galiu sugerti visas emocijas, išklausyti visus“, – išklausęs vyr. gydytojus pareiškė ministras A.Veryga.
Anot jo, akivaizdu, kad gydymo įstaigos, kurios susiduria su labai rimtomis problemomis, ir reikėtų reikalauti ne didesnio balo, ne slėpti realios padėties, o galvoti, kaip sutvarkyti gydymo įstaigą, kaip ši galėtų išgyventi.
„Yra gydymo įstaigų su 396 pacientais per metus. Negalime indeksuoti balų ir mokėti už tuščius pastatus“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Jis pabrėžė, kad niekas nenori uždaryti gydymo įstaigų, bet būtina kurti naujus veiklos modelius.
„Regionuose išlieka ir liks skubos pagalbos poreikis. Kalbame apie nepriklausomo priėmimo skyriaus koncepcijos parengimą, kad toks skyrius galėtų egzistuoti be ligoninės. Daug problemų būtų galima išspręsti tokiame skyriuje. Dar aktualu regionuose – dienos stacionaro paslaugos, diagnostinės paslaugos. Dėl lėtinių, nesudėtingų būklių žmonės kreiptųsi vietoje, dėl planinės pagalbos, kurios negalėtų užtikrinti savivaldybėje esanti įstaiga, tokie pacientai galėtų būti nuvežami į daugiaprofilinę įstaigą“, – savo viziją dėstė A.Veryga.
Kaip pavyzdį jis rodė Klaipėdos ligoninę, ji iš rajono ligoninės nuosavu autobusu atsiveža pacientus.
Ministras taip pat tvirtino, kad kitąmet bus užpildytas greitosios medicinos pagalbos automobilių parkas.
„Yra rajonų, kur 90 proc. gyventojų artimiausią daugiaprofilinę įstaigą galėtų pasiekti per mažiau nei pusvalandį ir gauti ten kvalifikuotą pagalbą. Dauguma galėtų pasiekti iki valandos“, – sakė jis.
A.Veryga patikslino, kad balo vertė sumažinta daliai gydymo įstaigų, tuo metu daliai ji buvo padidinta nuo 0,90 euro iki 1 euro.
