Siūloma numatyti, kad žmogus, sergantis psichikos sutrikimu ir atsisakęs gydymo, gali būti guldomas į gydymo įstaigą ir gydomas priverstinai tais atvejais, jei yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti žalą ne tik savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei, bet ir turtui.
Pavyzdžiui, nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų priklausomi žmonės gali sudaryti sandorius dėl nekilnojamojo turto.
SAM specialistų nuomone, psichikos sutrikimų turintys žmonės ne visada gali adekvačiai įvertinti savo situaciją ir priimti sprendimus dėl gydymo būtinybės. Be to, jie gali kelti realią grėsmę tiek sau, tiek aplinkiniams.
Siūlomi pakeitimai leistų daugeliu atveju ne tik suteikti savalaikę pagalbą sergančiam žmogui ir jo artimiesiems, bet ir užbėgti už akių galimiems nelaimingiems atsitikimams ar net nusikaltimams.
Taip siekiama suvienodinti dviejų teisės aktų – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir Civilinio kodekso – nuostatas, nes pastarajame nustatyta, kad psichikos sutrikimų turinčius žmones priverstinai hospitalizuoti galima tik jų pačių sutikimu ar teismo leidimu. Šis neatitikimas lėmė ne vieną skaudžią nelaimę.
