V.Sipavičius džiaugiasi iš reanimacijos jau perkeltas į įprastą palatą. Vyras sako, kad norėtų namo, tačiau po ištikusio infarkto dar kurį laiką teks praleisti ligoninėje.
„Aš dar tik pradedu suprasti, kaip tai rimta buvo“, – kalbėjo vyras.
Kaunietis yra pirmasis, kurio gyvybę išgelbėjo laiku panaudotas defibriliatorius. Širdis jam sunegalavo futbolo manieže. Čia jis kartu su sportininkais veteranais treniruojasi du kartus per savaitę.
„Padarėm apšilimą, jau skirstėmės komandomis, ir pajutau kažkokį negerą jausmą. Tada pritūpiau, atsistojau ir vėl pajutau silpnumą. „Tada jau prapuolė viskas, vaizdas dingo, atsibudau tik greitojoje“, – prisiminė kaunietis.
Išgirdę šūksnius, kad reikalingas gydytojas, sukniubusio vyro gelbėti puolė du futbolo treneriai.
„Mes buvom susirinkę su kolektyvu paminėti artėjančias šventes. Staiga atbėgo žmonės prašyti medicininės pagalbos, nes nukritęs žmogus be gyvybės ženklų. Su kolega Mantu nusprendėm padėti. Leidausi defibriliatoriaus, bet žiūriu, kad Mantas jau bėga paėmęs, tai pasileidau paskui“, – pasakojo futbolo treneris Marius Čeliauskas.
„Pirmiausia pagalvojau, kad reikia kviesti pagalbą, o antra – bėgti defibriliatoriaus. Ar jo reikės, ar nereikės, iš pradžių negalvojau. Tik pamatę, kad žmogus be sąmonės, nusprendėm jį pajungti“, – prisiminė kitas futbolo treneris Mantas Gintalas.
Abu sportininkai prieš metus buvo išklausę kursus, kaip teikti pirmąją pagalbą. Pajungę defibriliatorių, abu treneriai pasikeistami atliko širdies masažą.
„Visai skirtingi du dalykai, kada esi mokymuose ir realybėje. Čia esmė ne žinios, o drąsa. Aš sau prieš save ir prieš Dievą pasižadėjau, kada buvau tuose mokymuose, kad jei bus tokia situacija aš išdrįsiu“, – prisipažino M.Čeliauskas.
„Svarbiausia, kad žmogus išliko gyvas. Mes nežinojom, ar viskas gerai, nes atvykus pagalbai jis nejudėjo. Tik kitą dieną sužinojom, kad jam geriau“, – sakė M.Gintalas.
Medikai sako, kad pastebėjus parkritusį žmogų, prie kurio priėjus ir pajudinus jis nejuda, nekvėpuoja, reikia nebijoti panaudoti defibriliatoriaus. Jie būna dėžutėse. Išėmus aparatą reikėtų nešti prie sergančio žmogaus. Atidarius pats aparatas pradeda diktuoti nurodymus, ką ir kaip reikia daryti, kaip gaivinti.
Daug skaudžiau panaši situacija prieš metus pasibaigė Vilniuje, kai oro uoste sukniubo profesorius Leonidas Donskis. Ten įrengti trys defibriliatoriai panaudoti nebuvo.
„Aparatas pats savaime gyvybių negelbsti. Visiems žinoma mirtis Vilniaus oro uoste – aparatas buvo šalia, bet niekas jo neatsinešė. Tam, kad sistema suveiktų, pirmiausia turi būti apmokyti žmonės, ir aparatas, apie kurį žino greitoji, kaip mes sakom, „sujungtas“ su greitąja. Tokiu atveju žmogus, paskambinęs į greitąją, sužino, kur yra aparatas, ir greitoji suteikia jam instrukcijas, kaip juo pasinaudoti“, – sakė Kauno klinikų gydytoja Asta Krikščionaitienė.
„Aš matydavau, kad stovi toks aparatas, bet nekreipiau dėmesio. Dabar jau reikės pasidomėti ir patarti, kad ir visur kitur stovėtų tokie“, – sakė defibriliatoriumi išgelbėtas V.Sipavičius.
Pasak medikų, jei iš karto pradedamas širdies masažas, yra prijungiamas defibriliatorius, 75 procentai širdies infarkto ištiktų žmonių sąmonę atgauna dar iki atvykstant medikams.
