Daugelį metų Oklando apygardoje, Mičigane, gyvenęs medikas paliko itin ryškų pėdsaką šios valstijos medicinoje. Savo karjerą pradėjęs Detroito mieste jis vėliau įkūrė didžiulės sėkmės sulaukusį Barbara Ann Karmanos vėžio institutą.
Tik prieš mirtį sugrįžo į Hautoną, kur paskutiniosios sulaukė iki 91-ojo gimtadienio likus vos trims savaitėms.
Nerami gyvenimo pradžia Lietuvoje
V.K.Vaitkevičius gimė 1927 m. sausio 12 dieną Kaune. Jo tėvas Henrikas Vaitkevičius buvo architektūros inžinierius, savo dienas pabaigęs tremtyje Uralo kalnuose. Jo motina Kamilija Zakavičiūtė buvo medicinos sesuo, kuri daugelį metų praleido Sibire, kur pasiaukojančiai saugojo velionio brolius.
1941 m. jis atsiskyrė nuo šeimos ir tik per plauką išvengė masinio KGB vykdyto suėmimo ir ištrėmimo. Likęs vienas Vainutis Kazimieras rado prieglobstį pas senelį, kuris buvo sertifikuotas gydytojas ir botanikas. Būtent apie jį medikas dažnai užsimindavo aplinkiniams ir teigė, kad iš senelio išmoko medicinos pagrindus. Deja, jų likimai išsiskyrė: daktaro Vi senelis buvo nužudytas nacių po to, kai šie išsiaiškino apie jo slepiamus žydų vaikus.
V.K.Vaitkevičius vėliau gyveno su teta Jadvyga Zakavičiūte, kuri ir pati buvo gerai žinoma Lietuvos medikė. Apsaugodama sūnėną nuo ištrėmimo, jam diagnozavo tuberkuliozę ir paskyrė karantiną.
Išsigelbėjimas – kelionė už Atlanto
Antrajam pasauliniam karui plintant po Europą ir nenumaldomai artėjant Lietuvos link, čia pasilikti tapo nebesaugu. 1944 metais V.K.Vaitkevičius netoli Frankfurto atrado lietuvių pabėgelių stovyklą, kurioje atliko itin svarbų vaidmenį steigiant aukštesniojo išsilavinimo mokyklą tokio paties likimo tautiečiams.
1951 metais jis pabaigė Johano Volfgango Gėtės universiteto medicinos mokyką ir persikėlė į Detroitą, JAV, kur siekė įgyti praktikos. Po dvejų metų jaunas gydytojas pradėjo tarnauti JAV armijoje, kur vos per dvejus metus pasiekė ir kapitono laipsnį.
1955 m. jis pradėjo rezidentūros studijas Detroito ligoninėse, o vėliau žinias gilino Madicininės onkologijos ir Detroito vėžio tyrinėjimo institutuose. V.K.Vaitkevčius taip pat gydė Henry Fordo ligoninėje bei profesoriavo Wayne State University medicinos mokykloje.
Sulaukė prezidento pripažinimo
Vos po septynerių metų, 1962 m., jis tapo Detroito vėžio tyrinėjimų instituto klinikos direktoriumi, o dar po ketverių metų pradėjo eiti direktoriaus pareigas ir Onkologijos institute.
Gydytojo Vainučio Kazimiero Vaitkevičiaus rūpestis ir dėmesys vėžiu sergantiems pacientams pelnė daugybę apdovanojimų. Vėliau jis tapo vyr. gydytoju Detroito medicinos centre bei Harper Grace ligoninėje.
Po 2 m. tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas paskyrė gydytoją į Batesdos (Merilando) Nacionalinę vėžio patariamąją tarybą. Gydytojas buvo žinomas kaip vienas ryškiausių protų JAV medicinos pasaulyje.
1995 metais jis atliko itin svarbų vaidmenį įkuriant Barbara Ann Karmanos vėžio institutą, o vėliau tapo ir jo direktoriumi.
Mylėtas pacientų
Gydytojas V.K.Vaitkevičius buvo žinomas dėl savo rūpestingumo ir siekio užtikrinti tiek pacientų, tiek aplinkinių gerovę. Mediko sūnus Peter taip pat pabrėžė velionio tėvo dėmesingumą jį supantiems žmonėms.
„Mano tėtis visuomet siekė užtikrinti kitų, jį supančių žmonių, pacientų gerovę. Jis mus mokė, kad pasauliui būtinas supratingumas, nuoširdumas. Taip anksti savo gyvenime patyręs netektį jis puikiai suprato, kokia brangi ir šventa yra gyvybė“, – prisiminė sūnus.
Ypatingai gerų žodžių negailėjo ir pacientai.
„Man jis prilygsta šventajam. Devintajame dešimtmetyje sulaukiau mirtino vėžio diagnozės, tačiau daktaras Vi man neleido pasiduoti. Praėjo jau dvidešimt metų, o aš vis dar čia. Gyvas ir sveikas“, – geru žodžiu mediką minėjo pacientas Algirdas „Al“ Peckaitis.
„Jis visad jautė poreikį pasaulį padaryti geresne, malonesne vieta gyventi. Jo taikomas gydymas ne kartą paneigė „logiką“ – net ir patys sunkiausi pacientai jo priežiūroje įgydavo jėgų, kiti pasveikdavo“, – prisiminė kitas jo pacientas, kuris dar 1980 metais išgirdo limfomos diagnozę. Šiandien, praėjus beveik 40 metų, vyras yra ne tik gyvas, bet ir visiškai pasveikęs.
„Jeigu ne daktaras Vi, manęs paprasčiausiai čia nebūtų. Ir nebūtų jau seniai“, – tikino jis.
Turėjo didelę šeimą
Našlys gydytojas daugelį metų pragyveno kartu su žmona Ingeborga, su kuria susilaukė net šešių vaikų: Eva Marks, Camille, Henriko, Peter, Walter ir Martin.
Medikas buvo pašarvotas pirmadienį, o palaidotas antradienį. Vietoj gėlių šeima prašė paaukoti pinigų Barbaros Ann Karmanos vėžio institutui.
