Jeigu gali padėti kitiems, tai padėk. Tokio požiūrio laikosi R.Daunoravičius. Todėl Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje įsikūrusi kraujo tarnyba – vieta, kur vyras mėgsta užeiti.
Užpildyti anketą, atlikti kraujo tyrimą, pasikonsultuoti ir įsitikinti, ar gali aukoti kraujo, – ką ir kaip reikia daryti, vilnietis gali papasakoti net ir prikeltas iš miego.
Vienu metu imama 450 mililitrų kraujo, kol kraujas subėga į specialų maišelį, užtrunka 7 minutes.
Baigus šią procedūrą, reikia bent 15 minučių pailsėti, išgerti saldžios arbatos, paragauti sausainio ar kitokio saldumyno.
Tai padeda sugrąžinti dalį gliukozės kiekio, kuris prarandamas su paaukotu krauju. Tačiau sūdyti riešutai ar traškučiai nelabai tinka, nors jie gali paskatinti gerti daugiau skysčių.
R.Daunoravičius pirmą kartą aukojo kraujo 1975 metais, dar studijuodamas tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute.
Jis rinkosi inžinerinio profilio pedagogiką. Vyras juokavo, kad anksčiau tokius specialistus vadindavo plaktukais, nes jie dirbdavo darbų mokytojais vidurinėse mokyklose.
Mintis apie savanorišką donorystę kilo tada, kai R.Daunoravičiaus žmona laukėsi.
Sovietiniais laikais būsimą gimdyvę vežant į gimdyklą jos sutuoktinio gydytojai prašydavo būtinai užsukti į kraujo centrą.
Mat pasitaikydavo nemažai atvejų, kai gimdyvei tekdavo perpilti kraujo, todėl donoro kraujo atsargomis reikdavo pasirūpinti iš anksto.
R.Daunoravičius su žmona susilaukė dviejų sūnų, bet nėkart jo žmonai gimdant nereikėjo perpilti kraujo. Aukodamas kraujo vyras džiaugėsi, kad galėjo padėti kitiems.
Vilnietis yra padėjęs ir kitų šalių gyventojams, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių. Pavyzdžiui, kilus žemės drebėjimui Armėnijoje Lietuva prisidėjo prie gelbėjimo darbų.
Išgirdęs per radiją, kad žmonės kviečiami aukoti kraujo Armėnijos gyventojams, vilnietis taip pat prisidėjo prie labdaringos akcijos.
Kadangi iki 2004-ųjų kraujo donacijos Lietuvoje buvo registruojamos kitokia tvarka nei dabar, tikėtina, kad vyras yra aukojęs kraujo daugiau nei 70 kartų.
Gera savijauta vyras niekada nesiskundė, jo organizmas pripratęs prie to, kad tam tikru dažnumu prarandamas nedidelis kiekis kraujo.
Tai netgi skatina kraujodarą. Tai nėra didelis nuostolis, nes vyro kraujas sudaro apie 7 procentus, o moters – apie 6 procentus kūno masės.
Vilniečio donorystės praktikoje nepasitaikė tokio atvejo, kad jis žinotų, kam atiteko paaukotas jo kraujas.
R.Daunoravičius turi pirmą kraujo grupę – tai kraujas, kuris tinka visiems, todėl būdamas kraujo donoras jis gali daug kam padėti. „Tai geriausia kraujo grupė, o man būtų kur kas sunkiau gauti tinkamos kraujo grupės, laimė, nė karto nereikėjo“, – džiaugėsi Rimantas.
R.Daunoravičiaus artimieji taip pat nėra abejingi donorystei. Sūnūs Evaldas ir Aurimas taip pat yra kraujo donorai.
Kasmet kraujo centre jie apsilanko 4–5 kartus. Vyrams kraujo galima aukoti kas du mėnesius, tai – 6 kartai per metus.
Yra aukojusi kraujo ir vilniečio sutuoktinė.
Nuo jaunystės sportuoti mėgstantis Rimantas niekada nesiskundė sveikata.
14 kartų jis jau dalyvavo Vilniaus maratone – rinkosi 21 kilometro distanciją.
Šiemet vyras taip pat ruošiasi bėgti tokiame tarptautiniame renginyje. Tai bus savotiškas jubiliejus – 15-as kartas, kai jis dalyvaus maratone.
Vyro aistrą bėgioti išduoda ir sportiniai bateliai, kurių turi bent penkias poras. O kiek sudėvėjo „geležinių kurpių“, vyras nė neskaičiavo.
Vyro rytas prasideda nuo bėgiojimo ir mankštos.
Nesvarbu, ar lauke sninga, lyja, ar kūną tiesiog stingdo šaltis, jis nubėga savo įprastą ratą – pusantro kilometro.
Tik labai retai Rimantas leidžia sau tinginiauti. Kartą per savaitę jis bėgioja po Vingio parką, dažniausiai tai būna kokią nors savaitgalio dieną.
Nuo 1985-ųjų vyras buvo sostinės bėgimo klubo „Stajeris“ narys, todėl dažnai vykdavo į mėgėjiškas varžybas.
Bėgimo entuziastų R.Daunoravičius susitinka ir dabar, nebūna taip, kad bėgant užkluptų liūdesys.
Vyras nėra bėgimo fanatikas – nieko nedaro per prievartą, stengiasi įsiklausyti į vidinį balsą, jeigu nesinori treniruotis, leidžia sau atsikvėpti.
Neprarasti geros fizinės formos padeda ir darbas, kuris susijęs su statinių bei įrangos technine priežiūra.
Tai nėra kabinetinis darbas, nėra taip, kad visą dieną reikėtų sėdėti, – daug laiko tenka būti gryname ore.
Būdamas donoras R.Daunoravičius neskiria daug dėmesio mitybai, bet nuo jaunystės pasunkėjo tik 5 ar 6 kilogramais.
Jis valgo tai, kas skanu, nėra ir išrankus maistui, bet nepersivalgo.
Paklaustas, kodėl tiek daug metų aukoja kraują, R.Daunoravičius ilgai negalvojo: „Aukoti kraują yra svarbu, nes niekas nežino, kada jam pačiam gali prireikti tokios pagalbos.“
R.Daunoravičiaus prisiminė buvusio bendradarbio, kuris sirgo vėžiu, žodžius.
Išsigydęs piktybinę ligą jis parašė socialinių tinklų paskyroje: „Rimantai, galbūt tavo kraujas teka ir manyje.“
Tai geriausia padėka, kurią R.Daunoravičius yra kada nors gavęs.
Donorystė gali padėti aptikti slaptas ligas
Geriau jaučiasi, tampa žvalesni, energingesni – taip savo būseną apibūdina kraujo donorai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kraujo donorai netgi tampa psichologiškai priklausomi. Paaukojus kraujo žmogaus savijauta pagerėja, nes išsiskiria endorfinų, vadinamųjų laimės hormonų.
Dažnai kraujo aukojantys žmonės išsiskiria charakterio savybėmis. Jie moka labiau džiaugtis gyvenimu, daugiau šypsosi, atviri kitiems.
Prieš kiekvieną kraujo davimo procedūrą žmogus gali nemokamai pasitikrinti sveikatą. Toks tyrimas padeda įvertinti organizmo būseną, sutaupoma net laiko, nes nereikia eiti pas šeimos gydytoją. Tai sveikatos patikra, kuri nieko nekainuoja.
Tiriant donorų kraują patikrinama labai daug rodiklių, padedančių įtarti slaptas ligas.
Pavyzdžiui, didžioji dalis lėtinio hepatito atvejų nustatoma atsitiktinai tiriant kraują.
Apsisprendimas tapti donoru gali padėti aptikti hepatito virusą. Donorystė taip pat gali padėti apsisaugoti nuo kraujo vėžio. Yra duomenų, rodančių, kad bent dukart per metus kraujo duodantys žmonės rečiau serga kraujo vėžiu.
Manoma, kad piktybinė liga gali būti susijusi su geležies susikaupimu, o kraujo donorai gyvena sveikiau, nes šiek tiek netenka geležies. Vėžio ląstelėms vystytis reikia šio mikroelemento.
Suomių mokslininkai nustatė, kad reguliariai duodantys kraujo vyrai kur kas rečiau serga širdies infarktu ir kitomis kraujagyslių ligomis.
Vienu metu paimama 450 mililitrų kraujo. Kaulų čiulpai iškart pradeda į tai reaguoti gamindami naujų ląstelių.
Prarastas kraujo tūris iškart atkuriamas, o geležies kiekis – šiek tiek vėliau. Kad kraujyje susikauptų pakankamai geležies, kraujo donoru galima tapti ne dažniau kaip kartą per du mėnesius.
