Kauno mokykloje Rūtelė neįprastai tylu, suolai tušti. Klasėse ant lentų likę mokytojų užrašai linkintys pasveikti ir primenantys skaityti. Mokiniams vienas po kito ėmus sirgti ugdymas turėjo būti sustabdytas.
Pasak mokyklos direktorės Aidos Šimaitienės, tokį sprendimą teko priimti neatidėliotinai po to, kai ketvirtadienį nepasirodė beveik trečdalis moksleivių, o likusieji taip pat atrodė sergantys.
„Praeitą savaitę tik vienoje klasėje buvo sergančių vaikų. Jų buvo maždaug 8, o šią savaitę tas skaičius stipriai augo. Trečiadienį jau nebuvo 16 procentų moksleivių, o ketvirtadienį visų 26. Perėjome per klasės, pasižiūrėjome, kad yra daugiau kosėjančių vaikų, todėl nusprendėme ugdymą laikinai sustabdyti“, – sakė direktorė.
Patalpos intensyviai dezinfekuojamos
Kol kas mokykla buvo uždaryta keturioms dienoms.
„Kol mokykloje vaikų nėra, darbuotojai triūsia dezinfekuodami patalpas, specialiais skysčiais plaunamos grindys, valomi suolai, kiti paviršiai, taip pat visi kabinetai vėdinami atvėrus langus“, – aiškino Kristina Karlonė.
Visame Kaune dėl augančio sergamumo nuo šios savaitės uždarytos jau 23 ugdymo įstaigos. Tai yra daugiau kaip trečdalis miesto mokyklų. Mokyklos uždaromos tuomet, kai serga daugiau kaip 20 procentų vaikų.
Mokslo metų trukmė nesikeis
Kauno Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika nuramino moksleivius ir jų tėvus, kad nepaisant sustabdyto ugdymo, mokslo metai nepailgės.
„Mokymo dienų skaičius šiuo atveju neprailgėja, mokslo metai taip pat. Tačiau reikės atsigriebti ir per šią savaitę susidariusios spragos turės būti užpildytos kitaip organizuojant mokyklos ir mokytojų darbą, rengiant konsultacijas ir intensyviau dirbant per pamokas“, – teigė V.Mažeika.
Antplūdis gydymo įstaigose
Mokykloms ištuštėjus, ligoninės vos spėja priimti sergančius. Į Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyrių kasdien atvežama keliasdešimt pacientų, o savaitgaliais – daugiau nei pusšimtis per parą.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius teigė, kad daugiausia fiksuojamas sergamumas B tipo gripu.
„Šiais metais daugiausia sergama B grupės tipo gripu. Daugiau serga vaikai nei suaugusieji, jie skundžiasi karščiavimu, galvos skausmais ir virškinimo trakto sutrikimais, bet kiek mažiau raumenų ir kaulų skausmai, kurie pasireikšdavo sergant kitų tipų grip atmainomis“, – pasakojo gydytojas.
Vaikus labiausiai vargina aukšta temperatūra. Pirmokė Liepa ligoninėje jau šešta diena. Kol jai laša lašelinė, tėtis prižiūri, ar bent kiek sumažėjo karščiavimas.
„Ją vargino kosulys ir labai aukšta temperatūra. Visaip bandėme numušti, bet dvi dienas vis šokdavo iki 40 laipsnių, tai nebelaukėme, kvietėme greitąją. Nes nukrenta ir vėl vis pakyla“, – pasakojo Liepos tėtis Karolis.
Pati Liepa teigia, kad jaučiasi geriau, bet atvažiavusi nejautė apetito, nors žaisti vis dar galėjo. Mergaitė teigė, kad labiausiai ją išgąsdino kateteryje pamatytas kraujas, jai pasidarė silpna.
Toje pačioje palatoje vienerių sūnų ir šešerių dukrą slauganti kaunietė Ligita penktadienį grįžta namo. Iš pradžių susirgus vienam vaikui, o paskui kitam, ligoninėje teko praleisti porą savaičių.
„Mes su sūnum gulėjom pirmą kartą, buvo plaučių uždegimas. Tada grįžom namo, bet aš sunegalavau, tada sūnus, tada dukra, todėl ir vėl grįžom čia“, – pasakojo vaikus slauganti mama.
Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Ivaškevičius teigė, kad labai ilgai delsti nereikėtų, bet ir dėl kiek pakilusios temperatūros panikuoti taip pat neverta.
„Jeigu vaikas vangus ar labai neramus, jo oda tampa pilkšva, melsva, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Tačiau jei tik pradeda karščiuoti, pirmąsias valandas nereikia kelti panikos. Reikia kreiptis į šeimos gydytoją, o ne važiuoti į ligoninės priimamąjį, ir atitinkamomis dozėmis bandyti numušti temperatūrą“, – aiškino jis.
Lietuvoje gripo epidemija paskelbta jau 13 savivaldybių. Didžiausias sergamumas šiuo metu registruojamas Panevėžio ir Lazdijų savivaldybėse.
