Maistas ligoninėse: paskelbė, kur maitina prasčiausiai, ir prakalbo apie naujus reikalavimus

Ekspertų komisija, sudaryta iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT), aplankiusi dalį gydymo įstaigų, kuriose vertino pacientams tiekiamą maistą, baigė pirmąjį vizitų etapą.

 A. Verygos teigimu, siekiant užtikrinti, kad pacientai gautų kuo vertingesnį maistą, reikėtų įvesti privalomus reikalavimus, kokie patiekalai turi būti teikiami pacientams.<br> M.Patašiaus ir T.Bauro nuotr.
 A. Verygos teigimu, siekiant užtikrinti, kad pacientai gautų kuo vertingesnį maistą, reikėtų įvesti privalomus reikalavimus, kokie patiekalai turi būti teikiami pacientams.<br> M.Patašiaus ir T.Bauro nuotr.
 A. Verygos teigimu, siekiant užtikrinti, kad pacientai gautų kuo vertingesnį maistą, reikėtų įvesti privalomus reikalavimus, kokie patiekalai turi būti teikiami pacientams.<br> M.Patašiaus nuotr. iš archyvo
 A. Verygos teigimu, siekiant užtikrinti, kad pacientai gautų kuo vertingesnį maistą, reikėtų įvesti privalomus reikalavimus, kokie patiekalai turi būti teikiami pacientams.<br> M.Patašiaus nuotr. iš archyvo
 Maistas ligoninėse ir toliau bus tikrinamas.<br> T.Bauro asociatyvi nuotr.
 Maistas ligoninėse ir toliau bus tikrinamas.<br> T.Bauro asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2018-03-23 13:50, atnaujinta 2018-03-23 15:52

Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šie ekspertų vizitai atskleidė pagrindines maitinimo problemas mūsų šalies gydymo įstaigose, o pagal jų pateiktas rekomendacijas jau rengiamos mitybos organizavimo taisyklės, kurios bus privalomos, o ne rekomendacinės, kaip iki šiol.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ši iniciatyva tuo nesibaigia. Ekspertų komisija greitai lankysis ugdymo įstaigose, kur taip pat vertins vaikams tiekiamą maistą, teiks rekomendacijas, kaip gerinti situaciją ir šioje srityje.

Vėliau vėl bus grįžtama į gydymo įstaigas įvertinti, kaip keičiasi situacija organizuojant pacientų maitinimą.

„Ekspertų surinkta informacija ir atlikta pirminė analizė neabejotinai prisidės tobulinant dabartinį teisinį reglamentavimą, siekiant eliminuoti blogąsias praktikas ir užtikrinti pilnavertišką pacientų mitybą. Priešingai nei iki šiol, naujos taisyklės bus privalomos, o ne rekomendacinio pobūdžio.

Pavyzdžiui, siūloma aiškiau reglamentuoti, kokią kvalifikaciją turintys žmonės gali gaminti maistą, įvesti reikalavimus maisto estetiškumui, indams, tam tikrų raciono dalių pasirinkimui“, – sako ministras A. Veryga.

Taip pat, ministro A. Verygos teigimu, siekiant užtikrinti, kad pacientai gautų kuo vertingesnį maistą, reikėtų įvesti privalomus reikalavimus, kokie patiekalai turi būti teikiami pacientams.

„Pavyzdžiui, bent kartą per savaitę jiems turėtų būti patiekiama žuvies, kas dieną − daržovių, vaisių ir raugintų pieno produktų. Vegetarams turėtų būti pasiūlytas vegetarinis meniu.

O šiuo metu mažesnę vertę turintys produktai, kurie patiekiami itin dažnai, turėtų būti kuo rečiau traukiami į racioną. Be to, tikslinga nustatyti ir nepageidaujamų produktų sąrašą pacientų mityboje bei cukraus, druskos ir riebalų kiekio ribas, kurių būtų privalu laikytis.

Tai tik dalis rekomendacijų, kurias pateikė ekspertai, ir kurias jau pavesta įgyvendinti atsakingiems ministerijos specialistams“, – sako ministras A. Veryga.

Mobilios ekspertų komisijos pirmininko, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, dažniausiai pasitaikanti maitinimo problema yra ta, kad maistas gana skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios.

„Pastebėta, kad daugelyje gydymo įstaigų maisto temperatūra yra žemesnė nei turėtų. Daugumoje gydymo įstaigų yra prasta ir skurdi patiekalų bei indų estetinė išvaizda, maistas menkavertis, vyrauja angliavandeniai ir riebalai (bulvės, duona, makaronai). Maistas stipriai perdirbtas − virta dešra, dešrelės, maltinukai, balandėliai. Taip pat mažai daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Nėra vegetariško maisto pasirinkimo galimybių. Retai būna arba nėra rauginto pieno produktų − jogurtų, pasukų, varškės. Arbata dažniausiai patiekiama tik saldinta. Maistas dažnai vėsesnis nei norma. Nėra pasirinkimo galimybių, pavyzdžiui, cukraus, riebalų, užkandžių. Dažnai neduodami valgomieji įrankiai ir puodeliai“, – problemas vardija A. Kranauskas.

Anot jo, lyginant įstaigas pagal miestų, kuriame jos yra, dydį, pastebėta tendencija, kad mažų miestų įstaigose mažiau skiriama lėšų pacientų maitinimui, indams ir įrangai. Atitinkamai prastesnė juose ir maitinimo kokybė, tačiau tai tikrai nėra taisyklė. Svarbu paminėti ir tai, kad kai kurios įstaigos maistą gamina pačios arba perka maitinimo paslaugą. Pastebėta, kad kai paslauga perkama iš šalies, maitinimo kaina būna aukštesnė, tačiau kokybė – blogesnė ir sunkiau valdoma.

Šių vizitų metu aplankytose gydymo įstaigose tiekiamo maisto kokybė įvertinta nuo labai gero iki skurdaus. Geriausiai vertinamos buvo Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Alytaus ligoninė, „Kardiolitos klinika“. Tuo tarpu skurdžiausiai pacientai buvo maitinami Utenos ir Širvintų ligoninėse.

Dauguma gydymo įstaigų – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė, VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninė – buvo įvertintos patenkinamai.

Ataskaita: nuobodūs patiekalai iš sudėvėtų indų, „privalomas“ cukrus

Patikrinimų ataskaitoje nurodoma, kad ligoninėse dažnai patiekiami senoviški ir nuobodūs patiekalai, indai kai kuriose gydymo įstaigose sudėvėti, o karšti gėrimai pateikiami jau su cukrumi, nesudarant galimybės pacientams pasirinkti patiems.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pacientus maitina savarankiškai. Jai tikrintojai turėjo priekaištų dėl per didelio pacientų maisto kaloringumo, dažnai duodamų ligoniams duonos gaminių.

Pati maistą ligoniams ruošianti Kauno klinikinė ligoninė sukritikuota už tai, kad „patiekalai gana nuobodūs, pigūs, klasikinio sovietinio stiliaus“. Specialistai rekomendavo siūlyti daugiau daržovių, pieno produktų, ruošti šiuolaikiškesnius patiekalus.

Utenos ligoninėje – jai maistą tiekia „Kretingos maistas“ – pacientai vyrai teigė, kad jiems maisto nepakanka. Patiektas maistas neatitiko valgiaraščio, jame dominavo bulvės ir kruopos, virti kopūstai, ant duonos tepti siūloma ne sviestą, o tepų riebalų mišinį.

Specialistai atkreipė dėmesį, kad ligoninės lėkštės su ryškiais dėvėjimo požymiais, stalo įrankiai ir puodukai duodami tik tiems, kurie patys jų paprašo, gėrimai ir varškė – pernelyg saldūs.

Pati maistą ruošianti Širvintų ligoninė taip pat sukritikuota dėl senovinių, menkaverčių patiekalų. Labiausiai tikrintojams užkliuvo šios gydymo įstaigos inventoriaus kokybė: indai bei įranga, kuria gaminamas maistas.

„Iš už maitinimą atsakingo personalo pusės jautėsi siekis pagaminti kuo geriau, tačiau maža maitinimui skirta suma tai ribojo. Ligoninės administracija teigė, kad jaučia artėjantį ligoninės naikinimą, todėl nenori nieko atnaujinti ir investuoti“, – apie Širvintų ligoninę rašoma ataskaitoje.

Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę tikrintojai įvertino už atnaujintą meniu, tačiau turėjo priekaištų dėl sprendimo įrankius duoti tik paprašius.

„Valgomieji įrankiai ir puodukai pacientams duodami tik jų paprašius, nes, personalo nuomone, jie dažnai pasiimami „atminimui“, – rašoma ataskaitoje.

Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, pasak vertintojų, „patiekalai yra pigūs, nuobodūs, sovietmečio stiliaus. Raciono kaloringumui pasiekti gausiau pridedama cukraus, duonos ir riebalų“.

Jokių priekaištų tikrintojai neturėjo tik privačiai „Kardiolitos klinikos“ ligoninei, kur maisto kaina kelis kartus viršijo įprastą valstybinėse ligoninėse, ir Onuškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei, ji maistą savo pacientams ruošia pati.

„Šioje ligoninėje jautėsi didelės pastangos maitinti pacientus gerai, maistingai ir įvairiai. Komisija jokių pastabų neturėjo“, – rašoma ataskaitoje.

Mobili ekspertų komisija artimiausiu metu lankysis ugdymo įstaigose, kur vertins vaikams tiekiamą maistą, teiks rekomendacijas, kaip gerinti situaciją ir šioje srityje.

Vėliau vėl bus grįžtama į gydymo įstaigas įvertinti, kaip keičiasi situacija organizuojant pacientų maitinimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.