A. Veryga pasiuntė dvi žinias: viena apie gimdymą namuose, kita – skiepai vaikams

Trečiadienį Vyriausybė priėmė revoliucinį sprendimą ir pritarė pataisoms, kuriomis būtų įteisintas gimdymas namuose – akušeriams būtų suteikta teisė teikti gimdymo priežiūros namuose paslaugas. Namuose galės būti priimami ne visi gimdymai, o pirmiausia tie, kurie nėra rizikingi. Jei nėštumas turės rizikos faktorių, jis turės būti priimamas gydymo įstaigose.

„Tikrai netikiu, kad pasipils masiniai gimdymai namuose, nes vis tik dauguma moterų renkasi gydymo įstaigą“, - sakė A.Veryga.<br>Lrytas.lt koliažas
„Tikrai netikiu, kad pasipils masiniai gimdymai namuose, nes vis tik dauguma moterų renkasi gydymo įstaigą“, - sakė A.Veryga.<br>Lrytas.lt koliažas
Aurelijus Veryga<br>D.Umbraso nuotr.
Aurelijus Veryga<br>D.Umbraso nuotr.
Gimdymas<br>AP asociatyvi nuotr.
Gimdymas<br>AP asociatyvi nuotr.
Skiepai<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Skiepai<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

„Lietuvos ryto“ televizija

Apr 4, 2018, 8:05 PM, atnaujinta Apr 4, 2018, 10:24 PM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

– Šiandien Vyriausybėje pritarta pataisoms, kurios suteiktų teisę akušeriams teikti gimdymo priežiūros namuose paslaugas. Kitaip sakant, norite įteisinti gimdymą namuose, kas visuomenėje sukelia audringų diskusijų. Jūs tikrai manote, kad to reikėjo?

– Diskusijų tai sukelia ne tik visuomenėje, bet ir specialistų grupėje yra pačių įvairiausių nuomonių. Manau, kad to reikia, nes nepaisant to, ar tą turime įteisinę, ar ne, tai vyksta. Nelegaliai ir su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Pirmiausia tai susiję su saugumu, nes negalim jokiais būdais nei reglamentuoti, nei užtikrinti pacientų saugumą.

Tai yra nesaugu ir specialistams, kurie tokiu būdu apsisprendžia moterims padėti įvairiausių paskatų vedini ir, galbūt, norėdami nuoširdžiai padėti, kad tikrai su priežiūra vyktų gimdymas. Tada jie atsiduria teismuose, rizikuoja prarasti licenciją. Manau, kad atėjo laikas reglamentuoti tvarką.

Tikrai netikiu, kad pasipils masiniai gimdymai namuose, nes vis tik dauguma moterų renkasi gydymo įstaigą. Bet toms, kurios apsisprendžia gimdyti namuose, tokia galimybė bus sudaryta, jeigu Seimas apsispręs pritarti.

– Operacijų mes namuose nedarom – danties nesitraukiam, rankos nepjaunam. Kodėl galima gimdyti namuose?

Jeigu gimdymas nėra komplikuotas, nėra patologijos, susijusios su nėštumu, tai yra natūralus procesas. Nei nėštumas yra liga, nei ji yra kaip nors gydoma. Natūralioje aplinkoje tai gali vykti ir kartais įvyksta, nepaisant noro ar nenoro pačios šeimos.

Atsitinka taip, kad ir pakeliui gimsta vaikelis – visokių būna istorijų. Tai nevertintina kaip liga, žinoma, iki tol, kol yra gimdoma, visos rizikos privalo būti įvertintos.

Moterys, kurioms gresia bent mažiausia rizika, turėtų atsidurti gimdymo įstaigoje, kad įvykus neprognozuotam įvykiui, būtų galima suteikti pagalbą.

Reglamentavus gimdymą namuose, daugybė sąlygų būtų nustatyta – kokios būklės be jokių išlygų turi atsidurti gydymo įstaigoje, transportavimo klausimai turi būti išspręsti ir suderinti, jeigu ir normalus gimdymas pakryptų neprognozuotai.

– Ministre, tai yra laiko klausimas. Jūs siūlote, kad per pusvalandį turėtų nuvykti iki gydymo įstaigos, jeigu yra komplikacijos. Kartais ir tas pusvalandis gali būti lemiamas, o jei ligoninė yra už 50 km, pusvalandžio gali neužtekti.

– Dėl to saugikliai ir bus dėliojami, kad būtų įvertinamas atstumas, laikas, per kurį įmanoma įvykti. Specialistai dalyvauja diskutuojant, tikrai tai nėra tik politikų sprendimas.

Specialistai nuo pat diskusijos pradžių buvo įtraukti. Viena yra norai šeimų ar tėvų, kita yra specialistų vertinimas, ką būtų ar nebūtų saugu daryti namuose. Mes be jų tokių sprendimų nepriiminėjame. Manau, kad tai savotiškas kompromisas, įvertinus visas galimas rizikas, atsižvelgiant į jas, į kitų šalių praktikas.

– Kas mokėtų už akušerio paslaugas arba transportavimą, jeigu jo prireikia gimdymo namuose metu?

– Kol kas dėl to nėra apsispręsta, nes tai nėra apibrėžiama įstatyme. Mano supratimu, valstybė garantuoja moterims galimybę saugiai gimdyti gydymo įstaigoje. Jeigu šeima vis dėlto apsisprendžia turėti kažką papildomai, jos valia ir susimokėti už tokias paslaugas.

Aišku, galim diskutuoti. Gal kažkokią dalį valstybė galėtų dengti, nes šeima moka mokesčius, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įmokas, tai kažkokią dalį galbūt būtų galima dengti iš PSDF biudžeto.

Bet vertinant tai kaip tam tikrą komforto ar pasirinkimo klausimą, išeinant už ribų, ką valstybė ir taip yra sukūrusi – infrastruktūra, darbuotojai, tai kažkokią dalį šeima turėtų prisimokėti.

– Pataisose minimi akušeriai. Suprantu, kad tai ne tas pats kaip pribuvėjos? Jūs minėjote teismus, ten kalba eina apie pribuvėjas, nelicencijuotą veiklą. Moterys atsidūrė teismuose dėl to, kad padėjo gimdyti namuose, buvo pribuvėjomis.

– Tikrai ne. Mes tikrai nešnekame apie jokią saviveiklą, pribuvėjas, šis įstatymas jų niekaip neliečia. Tai kaip buvo nelegalu, taip ir bus nelegalu. Mes kalbame apie medicininį išsilavinimą turinčius žmones, kurie ir gydymo įstaigoje teikia tokią pagalbą.

– Bus papildomas krūvis?

– Už papildomą užmokestį gali būti papildomas krūvis. Tikrai niekas akušerių nevers prievarta to daryti. Labai nedidelė dalis jų sutiktų ir nereikia, kad labai daug sutiktų. Tai bus šeimos reikalas kreiptis į gydymo įstaigą.

Jeigu joje bus akušerė, kuri sutinka tokias paslaugas suteikti, tai paslauga ir bus suteikta. Jeigu ne – mes apie jokias pribuvėjas nekalbam.

– Kas turėtų nustatyti, ar gimdymas bus rizikingas?

– Gydytojas.

– Patys gydytojai sako, kad kartais moterys nelinkusios pripažinti ir kartais pačios sprendžia, ar tai rizikinga, ar nerizikinga. Jeigu ji turi įsitikinimą gimdyti namuose, kartais neįvertina grėsmių, apie kurias šneka gydytojas.

– Apie tokį modelį, kaip mes kalbame dabar, kai yra akušerė, kuri turi sutartį ir dirba gydymo įstaigoje, ne moteris vertins riziką, o gydytojas. Jeigu gydytojas pasakys, kad tai yra nesaugu, reiškia, jokia akušerė neatvažiuos tokių paslaugų suteikti.

– Tai bus moters atsakomybė?

– Taip. Įsivaizduokim situaciją, kaip ir dabar vyksta – prasidėjus gimdymui galima ir nenuvažiuoti į ligoninę, ten šalia nestovės niekas atsistojęs ir prievarta tikrai nenugabens, nes nė vienas specialistas nežino, kad gimdymas prasidėjo, jeigu šeima pati nevažiuoja, nesikreipia greitosios pagalbos.

Mes šnekame apie tokius atvejus, kur žmonės turi šiek tiek suvokimo ir apie rizikas, dėl to manome, kad ir reglamentavimo reikia. Jeigu yra užsispyrimas tai daryti namie, tai mes sudarome sąlygas ir tikimės, kad žmonėms užteks sveiko proto atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas. Ne žmogus pats turi nuspręsti, yra ar nėra rizika.

– Ministre, galbūt reikia ne tik reglamentavimo, bet ir apsaugos sistemos ir akušeriams, nes jiems reikės prisiimti atsakomybę, jeigu jie laiku neatvyks arba kažką padarys ne taip, ir pačiai motinai. Turbūt reglamentuoti neužtenka, reikia mokyti pačius tėvus, kurie planuoja gimdymus namuose, daryti specialius kursus?

– Be abejonės, akušerės ir bus toks darbas – su šeima dirbti, vertinti aplinką, kur gimdymas vyktų. Ne bet kokioje aplinkoje – ne upelyje, ne miške, kur kiltų rizika vaikui.

Specialistas galės įvertinti. Kalbant apie apsaugą, kol šiandien tai yra nereglamentuota, niekas nesaugojo – nei pacientų teisių žalos įstatymas saugojo šeimą arba mamą, nei specialistas yra kaip nors apsaugotas įstaigos draudimu, jeigu kažkas įvyktų.

Nes ir gydymo įstaigoje įvyksta dalykų, kurių negali numatyti. Būna atvejų, kai išgelbėti nepavyksta, bet dažniausiai kur yra įvairios rizikos, komplikacijos, gimdoma yra centruose, kur priežiūra yra didelė.

Atsiradus įstatyminiam reglamentavimui įsijungs ir visi kiti mechanizmai, kurie saugo pacientą nuo galimos žalos ir specialistą nuo klaidos. O ir įvykus klaidai saugo, tada įsijungia draudimai, nes tai nebebus nelegalu.

– Kita tema. Šiais metais du vaikai mirė nuo meningokokinės infekcijos – pusantrų metų vaikas Vilniuje bei trimetė Šiauliuose. Gydytojai skelbia, kad Lietuva, Anglija ir Airija yra meningokoko židiniai visoje Europoje, o Lietuvoje meningokoko židinys yra Vilnius. Gal galite paaiškinti, kas vyksta?

– Negaliu paaiškinti, to reiktų klausti infektologų, bet ir jie nelabai gali paaiškinti. Kaip ir negali paaiškinti, kodėl Lietuva, Anglija ir Airija yra endeminiai židiniai. Gal tik mokslininkai galėtų atsakyti į tokį klausimą.

– Ne dėl to, kad mes skiepų nemokamų neturim?

– Ne. Dėl skiepų neturėjimo mes mirčių galime turėti daugiau, nes nėra apsaugoti vaikai. Bet pačia meningokokine infekcija, kodėl sergamumas pas mus yra didelis, aš nežinau. Ir nelabai specialistai gali paaiškinti, kodėl taip yra. Mirčių skaičius tiesiogiai susijęs su pačiu sergamumu, kiek atvejų pačios infekcijos užfiksuojam.

– Ar skiepai gali daryti įtaką statistikai?

– Mirčių skaičiui – taip, bet sergamumui – ne.

– Dėl ko kompensuojamų skiepų dar nėra? Tėveliai apie 20 tūkst. vaikų yra paskiepiję už savo lėšas, skiepas kainuoja 90-130 eurų, jų reikia ne vieno.

– Mes priėmėm sprendimus, kad atsirastų tokie skiepai, iki šiol jų net kalendoriuje nebuvo. Kol nebuvo, mes neturėjome apie ką apskritai kalbėtis – nei pirkti ką, nes neturėjom tam priežasties.

Mes jau labai toli nukeliavome šiame procese, įtraukėm į kalendorių, dabar vyksta derybos su gamintoju dėl vakcinos. Tiek dėl kainos, tiek dėl jos tiekimo. Vakcina bus.

– Iki liepos mėnesio suspėsite nupirkti?

– Mes darome viską, kad spėtumėm. Aišku, gali atsitikti kažkokių nenumatytų dalykų – gamykla gali nepagaminti ar nepatiekti.

– Ar nenumatytas dalykas nėra gamintojo noras parduoti didesne kaina? Suderėta viena kaina, dabar lyg norima kitos, dėl to derybos stringa.

– Ne, suderėta jokia kaina nebuvo. Derybos vyksta tik dabar ir aš jokios kainos negaliu pasakyti, kol ji nėra suderėta. Yra natūralus gamintojo noras gauti didesnę kainą už vakciną, kaip ir bet kurio vaisto. Mūsų tikslas išsiderėti tokią kainą, kuri būtų adekvati.

– Kalbama apie 55 eurus be Pridėtinės vertės mokesčio. Tai adekvati kaina ar nelabai?

– Mano manymu ir ta kaina Lietuvai yra per didelė. Mes tikrai derėsimės, kad kaina būtų dar mažesnė. Derybos dėl kainų nėra savitikslis dalykas. Mums negaila pinigų vaikams, bet jeigu mes sugebame nusiderėti geresnę kainą, mes galėsime paskiepyti daugiau vaikų.

Už likusius pinigus mes galime plėsti skiepijamųjų ratą. Mums adekvačios kainos reikia tam, kad galėtume paskiepyti daugiau vaikų.

– Kokioje situacijoje yra skiepai nuo meningokokinės infekcijos?

– Vyksta derybos su gamintoju. Mes turėjome du susitikimus, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų misiją – farmakoekonominis vertinimas buvo atliktas, ko niekada nebuvo daryta. Nes pinigai yra dideli, vakcina brangi. Mes į valstybės finansus žiūrim atsakingai.

– Ką dabar daryti tėveliams? Ar jiems laukti liepos mėnesio ir tikėtis, kad prasidės skiepijimas, ar skiepytis privačiai už savo pinigus?

– Labai sudėtinga patarti tėveliams, nes priklauso nuo situacijos. Ten, kur yra židiniai, kur yra sirgusių vaikų – Vilnius, Šiauliuose įvyko toks atvejis – matyt yra viena situacija ir jiems reiktų pasitarti su infekcinių ligų specialistais, ar dabar yra prasmė vaikus skiepyti, nes kontaktą su sergančiu jie vis tiek turėjo ir ar tai reiškia, kad jie bet kokiu atveju yra pakankamai atsparūs infekcijai.

– Jiems reiktų žinoti, ar nuo liepos mėnesio bus skiepai.

Mes darome viską, kad skiepai būtų. Visokius variantus vertinam. Jeigu nepavyktų susiderėti su šiuo tiekėju, vertinam ir aiškinamės, gal yra kitų galimų tiekėjų, kalbamės su didmenininkais, žiūrim, ar kitose šalyse dar yra gaminama vakcina, kad ją būtų galima įsivežti. Ieškom visų įmanomų variantų ir rizikų šiandien didelių nematau.

Tėvams tik reiktų žinoti, kad vaikai iki 2 metų bus vakcinuojami. Visi kiti nepapuola, nes mes tam tiesiog neturime tokių lėšų, kad galėtume paskiepyti visus, kuriuos norim. Jeigu mes gausim kainą, ženkliai mažesnę negu yra pasiūlyta, galbūt galėsim ratą plėsti.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.