Ištyrė: turime daug brangios medicininės įrangos ir jos nenaudojame

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba) atliko brangių medicinos priemonių efektyvumo ir našumo analizę, kuri parodė, kad nors Lietuva brangios medicininės įrangos turi daugiau nei rekomenduojama bei daugiau nei vidutiniškai turi kitos ES šalys, tačiau didelė dalis šios įrangos yra pasenusi arba per mažai naudojama.

Antakalnio ligoninė, medicina, medikai, sveikata, palata<br>V.Balkūno nuotr.
Antakalnio ligoninė, medicina, medikai, sveikata, palata<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 4, 2018, 8:20 AM, atnaujinta May 4, 2018, 8:42 AM

Pasak Akreditavimo tarnybos direktorės Noros Ribokienės, analizė buvo atlikta praėjusių metų pabaigoje, jos metu nagrinėta 2016 m. situacija. Nustatyta, kad iš viso Lietuvoje tuomet buvo apie 1 309 brangių medicinos priemonių: pozitronų emisijos tomografų, linijinių greitintuvų, magnetinio rezonanso tomografų, angiografų, kompiuterinių tomografų, gama kamerų, mamografų, diagnostinių rentgeno ir diagnostinių ultragarsinių prietaisų, kurių įsigijimo kaina viršija 28 962 eurus ir su kuriomis teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiškai ar iš dalies apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų. Didžiąją dalį (85 %) turimų aparatų sudarė diagnostinės rentgeno ir ultragarsinės priemonės.

Daugelis naudojamų brangių medicinos priemonių yra pernelyg senos (daugiau nei 10 metų) ir santykinai per mažai naudojama naujų priemonių (0–5 metų). Tai ypač būdinga tendencija, kalbant apie rentgeno aparatus – beveik pusė jų yra senesni nei 10 m. Taip pat ši problema būdinga ir kitų rūšių Lietuvoje naudojamoms brangioms medicinos priemonėms, pvz., angiografams (33 %), gama kameroms (25 %), mamografams (24 %), diagnostinėms ultragarsinėms priemonėms (24 %) bei kompiuteriniams tomografams (23 %).    

„Vis didesnį dėmesį skiriant medicinos priemonių saugumui bei teikiamų paslaugų kokybei, pastaraisiais metais išryškėjo tendencija, kai akivaizdžiai skiriamas prioritetas senų medicinos priemonių atnaujinimui, o ne naujų plėtrai“, – sako N. Ribokienė.

Nors pagal magnetinio rezonanso tomografų skaičių lenkiame daugelį kaimyninių šalių, tačiau jų naudojimo efektyvumo rodiklis, tai yra atliktų tyrimų skaičius per metus, yra vienas žemiausių Europoje. Nepakankamas brangių medicinos priemonių galimybių išnaudojimas, tai yra mažas atliekamų tyrimų skaičius, ypač būdingas pozitronų emisijos tomografams (100 %). Ši tendencija taip pat būdinga kompiuteriniams tomografams (81 %), diagnostinėms C lanko rentgeno priemonėms (92 %) bei diagnostinėms ultragarso priemonėms (54 %).

Tačiau esama ir teigiamų pokyčių – 50 % mamografų buvo naudojami dideliu intensyvumu, taip pat atsirado ir dideliu intensyvumu naudojamų magnetinio rezonanso tomografų, augo ir angiografų, naudojamų vidutiniu intensyvumu, skaičius (42 %). 

Pasak Akreditavimo tarnybos vadovės, yra būtina racionalizuoti brangių medicinos priemonių eksploatavimą, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, organizacinius bei žmogiškuosius išteklius tam, kad būtų padidintos medicinos priemonių potencialios naudojimo intensyvumo galimybės, siekiant vidutinio ar didelio naudojimo intensyvumo.

„Įsigijus brangią įrangą, privalu maksimaliai išnaudoti jos pajėgumą ir neleisti prietaisui stovėti ir senti, nes tai nenaudinga nei įstaigoms, nei pacientams, nei valstybei. Kasmet skiriamos ženklios investicijos, kad įstaigos galėtų atnaujinti turimas brangias medicinos priemones, pakeisti senas ir pasipildyti naujomis medicinos priemonėmis. Mūsų atliktos analizės tiesiogiai naudojamos svarstant esamą situaciją Lietuvoje dėl brangių medicinos priemonių poreikio, racionalaus planavimo bei įsigijimo“, – teigia Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Informacijos apie brangias medicinos priemones valdymas nacionaliniu mastu yra laikomas efektyvios ir racionalios sveikatos sistemos požymiu. Lietuva tuo yra pažangi. Išsamūs ir tikslūs duomenys apie įstaigų turimas brangias medicinos priemones yra svarbūs visai visuomenei – pirmiausiai pacientams, kuriems turi būti užtikrinta teisė į saugias, kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Tai svarbu ir sveikatos sistemą koordinuojančioms institucijoms, siekiant pamatuotai ir pagrįstai investuoti į brangias medicinos priemones. Todėl iš kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos gauti duomenys yra labai svarbūs galutiniam rezultatui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: surinkti parašai šaukti neeilinę Seimo sesiją