iš pareigų atleistas G.Abeciūnas ieškiniu prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti iš Kauno klinikinės ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Taip pat prašė priteisti iš ligoninės 5 tūkst. eurų neturtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, rašoma Kauno apylinkės teismo pranešime spaudai.
Bylą nagrinėjant teisme G.Abeciūnas nurodė, kad su juo buvo sudaryta penkerių metų darbo sutartis, kuria jis priimtas į minėtos įstaigos direktoriaus pareigas bei dar viena darbo sutartis į gydytojo psichiatro pareigas. Teisme jis išsakė nuomonę, kad sutartis dėl papildomo gydytojo psichiatro darbo buvo nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai. Jo nuomone, įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo taip pat buvo neaiškus ir nemotyvuotas. Jame, anot G.Abeciūno, nėra nurodyta, kokį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą jis padarė, kokiais neteisėtais veiksmais jis pažeidė teisės normas.
„Atleidimas iš darbo praradus pasitikėjimą nėra tapatus atleidimui iš darbo padarius drausmės pažeidimus. Taip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje“, – pažymima teismo sprendime.
Teismas, išanalizavęs dokumentus, nustatė, kad G.Abeciūnas atšaukimas iš pareigų buvo atliktas steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, kurioje nurodyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą bei nustato jo darbo sutarties sąlygas.
„Su G.Abeciūnu darbo santykiai buvo nutraukti sprendimą priėmus kompetetingam subjektui – visuotiniam dalininkų susirinkimui atšaukti direktorių iš pareigų ir sveikatos apsaugos ministrui priėmus įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į atlikto vidaus audito išvadas ir nustatytus veiklos trūkumus“, – sakė bylą išnagrinėjusi teisėja Jurgita Sujetienė.
Teismas taip pat nesutiko su buvusio ligoninės vadovo argumentais, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo su G.Abeciūnu buvo nutraukti darbo teisiniai santykiai, yra neaiškūs ir nemotyvuoti. Teismas juos atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, pažymėdamas, kad „minėtas įsakymas nesukliudė G.Abeciūnui nei suprasti, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių visuotiniame dalininkų susirinkime jis buvo atšauktas iš pareigų, nei dėl kokių priežasčių su juo buvo nutraukta darbo sutartis“.
Teismo vertinimu, tai, kad atlikus vidaus auditą buvo nustatyta, kad Kauno klinikinės ligoninės direktorius G.Abeciūnas neužtikrino skaidraus ir objektyvaus viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo, pakankamos sutarčių vykdymo kontrolės bei tai, kad ligoninėje nebuvo reglamentuota nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų pareigos, atsakomybė ir teisės, nebuvo vykdoma išankstinė finansų kontrolė, leidžia daryti išvadą, kad G.Abeciūnas prarado dalininkų pasitikėjimą dėl savo kaltės.
„Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ligoninės direktorius netinkamai organizavo įstaigos veiklą ir netinkamai jai vadovavo. Nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, neužtikrino, kad jų būtų laikomasi, o pareiginėse instrukcijose numatytas funkcijas akivaizdžiai vykdė netinkamai“, – konstatavo teismas.
Teismas G.Abeciūno ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, motyvuodamas tuo, kad Kauno klinikinė ligoninė atleido jį nepažeisdama įstatymų ir darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų.
Už procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvavusioms proceso šalims G.Abeciūnas į valstybės biudžetą turės sumokėti 29,98 Eur.
Šį sprendimą per 30 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.
