Po reformos kas antras pacientas nerado įprastų kompensuojamųjų vaistų

Daugiau nei pusė apklaustųjų realiai susidūrė su problema – per pastaruosius tris mėnesius vaistinėse nerado savo įprasto kompensuojamojo vaisto. Net apie 60 proc. vartojančiųjų kompensuojamuosius vaistus mano, kad dabartinis jų sąrašas per trumpas ir turėtų būti didesnis.

Daugiau nei pusė apklaustųjų realiai susidūrė su problema – per pastaruosius tris mėnesius vaistinėse nerado savo įprasto kompensuojamojo vaisto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nei pusė apklaustųjų realiai susidūrė su problema – per pastaruosius tris mėnesius vaistinėse nerado savo įprasto kompensuojamojo vaisto.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vaistų gamintojų asociacijos direktorės Rasos Bričkienės nuomone, valstybė parodytų rūpestį savo piliečiais, jeigu suteiktų galimybę rinktis.
Vaistų gamintojų asociacijos direktorės Rasos Bričkienės nuomone, valstybė parodytų rūpestį savo piliečiais, jeigu suteiktų galimybę rinktis.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 23, 2018, 3:14 PM

Vaistų gamintojų asociacijos užsakymu „Spinter Research“ atliko gyventojų tyrimą, kuris parodė, kad daugiau nei pusė kompensuojamuosius vaistus vartojančių apklaustų pacientų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais vaistinėse nerado vieno ar kelių iki šiol vartotų vaistų.

28 proc. pacientų nerado vienų savo vartojamų vaistų, 22 proc. – keleto, o dar beveik 10 proc. nerado reikiamos dozės ar reikiamo dydžio pakuotės.

Vaistų gamintojų asociacijos direktorės Rasos Bričkienės nuomone, valstybė parodytų rūpestį savo piliečiais, jeigu suteiktų galimybę rinktis.

„Tam reikėtų praplėsti reikalavimų ribas, kad daugiau gamintojų ir jų vaistų patektų į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Norėdami įsigyti savo reguliariai vartojamą vaistą, pacientai galėtų primokėti skirtumą, nes bazinė vaisto kaina yra kompensuojama“, – atkreipė dėmesį R. Bričkienė.

Net 41 proc. apklaustųjų teigė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną nepatekusį vaistą jiems teko pirkti už visą kainą. 55 proc. pacientų sutiktų primokėti iki 15 eurų per mėnesį, kad įsigytų reikiamą preparatą, o 34 proc. už vaistus nenorėtų išleisti nė cento.

Įvedus naująją tvarką, į kainyną sunkiau įtraukiami ir sudėtiniai vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Tyrimo duomenimis, net 69 proc. pacientų perka šioms ligoms gydyti skirtus kompensuojamuosius vaistus. 61 proc. sudėtinius vaistus ilgiau nei 4 metus vartojančių apklausoje dalyvavusių žmonių ir toliau rinktųsi vietoj kelių tablečių išgerti vieną. Taip elgtųsi ne tik vyresnio, bet ir darbingo amžiaus pacientai.

Tyrimo duomenys atskleidė ir kitą problemą – tik 63 proc. pacientų nusiperka ir suvartoja gydytojo paskirtus kompensuojamuosius vaistus. 20 proc. pacientų nusiperka, kad turėtų atsargai, o 17 proc. vartoja vaistus nereguliariai ir jų lieka.

Šie skaičiai rodo būtinybę atidžiau prižiūrėti, kaip pacientai suvartoja paskirtus kompensuojamuosius vaistus. Taip būtų skatinamas ne tik racionalus vaistų vartojimas, bet ir jų kompensavimui išleidžiamų lėšų naudojimas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 metų rugsėjo 19-26 dienomis Vaistų gamintojų asociacijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Spinter Research“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.