Operacijos kokybė, saugumas ir greitas pasveikimas. Tokiomis savybėmis pasižymi akių lazerinė chirurgija, kuriai ryžtasi vis daugiau žmonių, norinčių užmiršti akinius.
Iki šiol klinika „Naujas regėjimas“ pagrindinį dėmesį skiria lazerinei regos korekcijai. Šioje srityje pasiekta įspūdingų laimėjimų. Daugiau nei milijonui žmonių po operacijos nebereikia nešioti akinių ar lęšių.
Lietuvos sostinėje įsikūrusios akių klinikos „Naujas regėjimas“ vadovas Olegas Kovriguine negaili jėgų griaudamas mitą, kad akių ligos susijusios su amžiumi. Jis įsitikinęs, kad gerai matyti žmogus gali iki gilios senatvės.
Prieš dešimtmetį savo veiklą Lietuvos sostinėje pradėjusio iš Baltarusijos kilusio ir didelę patirtį turinčio mediko įkurtoje klinikoje gydomi ir pacientai iš kitų šalių – Latvijos, Estijos, Norvegijos.
Tai – referentinė klinika, o tai reiškia, kad patirtimi dalijamasi su Baltijos šalimis, taip pat Baltarusija, Ukraina. Vilniuje tobulinamos įvairios metodikos, kurios vėliau tampa gydymo standartu kitose šalyse.
Klinikos „Naujas regėjimas“ tikslas – sukurti naujos kartos lazerinės regos korekcijos ir kataraktos chirurgiją, kurios iki tol nebuvo.
Šiomis galimybėmis taip pat galėtų naudotis žmonės, kenčiantys nuo trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo (refrakcijos ydos, nulemiančios iškraipytą ar miglotą matymą įvairiais atstumais).
Pasaulyje oftalmologija – viena greičiausiai besivystančių medicinos sričių. Lietuva taip pat neatsilieka, nes kliniką „Naujas regėjimas“ pasiekia daug naujovių.
Neseniai čia įdiegta nauja lazerinės akių chirurgijos technologija – tai atlikta pirmą kartą Europoje. Šioje klinikoje nebeliko mikroskopų, naudojamų akių operacijoms.
„Ilgą laiką naudojome vadinamąją plokščią chirurgiją, kai gydytojas neišsiversdavo be mikroskopo. Neseniai pradėjome naudoti naują sistemą, kurios esmė – nebelieka galimybės gydytojui žiūrėti į paciento akį pro mikroskopą. Mes išmontavome mikroskopus. Vietoj tokios optikos naudojame vaizdo kamerą, kuri atspindi realaus laiko režimą, nes signalas plinta vos per 0,4 sekundės“, – pasakojo klinikos „Naujas regėjimas“ vadovas.
Kad lazerinės akių operacijos premjera įvyko Lietuvos sostinėje, lėmė geras specialistų pasirengimas. Tai – bendras JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos mokslininkų, programuotojų, inžinierių ir gydytojų darbas. Nors 3D technologijas pirmieji atrado amerikiečiai, jos neturi sienų, nes tai pažangu.
„Tai, ką mes darome Vilniuje, yra unikalu. Iki šiol nė vienoje pasaulio šalyje nebuvo taikyta 3D technologija lazerinei regos korekcijai“, – pripažino O.Kovriguine.
Lazerinė regos korekcija naujuoju būdu pateisino tiek pacientų, tiek medikų lūkesčius. Dėl šios priežasties vilniečiai medikai sulaukia daug specialistų iš įvairių Europos valstybių.
Naujos technologijos palengvino oftalmologo chirurgo darbą. Jis žiūri ne pro mikroskopą, o į ekraną, jam nereikia varginti savo stuburo. Užsidėjęs specialius akinius jis mato virtualią tikrovę. Naudojant tokią technologiją lazerinės operacijos vaizdai atspindi realią situaciją, akių judesius ir fiziologinę būseną, todėl gerėja ir chirurginių procedūrų kokybė.
Šiuolaikinės technologijos, taikomos lazerinei regos korekcijai, naudingos ir pacientams. Akys yra prisitaikiusios prie šviesos ir tamsos režimo. Jei žmogus žiūri į ryškų šviesos šaltinį, pavyzdžiui, į įjungtą suvirinimo aparatą, skleidžiantį žiežirbas, jis kurį laiką būna apakinamas.
Pro mikroskopą operuodami chirurgai taip pat naudoja stiprų šviesos šaltinį, o tai gali erzinti paciento akis. Tuo metu vaizdo kamerai tinka kur kas silpnesnis apšvietimas, todėl operuojant labiau tausojamas paciento organizmas. Įdiegus naujas technologijas regos korekcija yra kur kas saugesnė.
„Nors akis operacijos metu juda, gauname kur kas geresnį operacinį efektą. Mes stengiamės sugrąžinti regėjimo aštrumą 100 procentų – vadinasi, padaryti taip, kad žmogus galėtų matyti taip, kaip jaunystėje“, – aiškino O.Kovriguine.
Iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvykę bendrovės „Rayner“ atstovai tikino, kad klinika „Naujas regėjimas“ neatsitiktinai tapo jų partnere.
Vilniuje esanti klinika pripažinta kaip referentinė klinika, ji yra suvienijusi mokslininkus iš įvairių šalių – ne tik Didžiosios Britanijos, bet ir JAV, Vokietijos, Prancūzijos. Vėliau jos patirtis sėkmingai taikoma kituose centruose.
Kad Vilniuje šį rudenį iš esmės keičiama kataraktos chirurgija ir lazerinė regėjimo korekcija, yra rimtas iššūkis.
Nauja lazerinės chirurgijos era neįsivaizduojama be šiuolaikinių lęšių, skirtų kataraktai gydyti. Vilniuje viešėjęs bendrovės „Rayner“ vadybininkas Alastairas Lingas džiaugėsi, kad klinika „Naujas regėjimas“ ryžosi siekti ambicingų tikslų.
Bendrovė „Rayner“ pirmoji pasaulyje sukūrė intraokulinius lęšius (IOL). Jai tai pavyko padaryti 1946 metais.
Dar vienas britų gaminys, naujos kartos intraokulinis lęšis, padeda geriau matyti daiktus tiek iš arti, tiek iš toliau ar nutolusius per didelį atstumą.
Kol naujos kartos lęšiai atsirado rinkoje, buvo atlikta daug mokslinių tyrimų, dirbo daug inžinierių. Šio lęšio garantinis laikas – 100 metų, o alerginės reakcijos galimybė sumažinta iki minimumo, nes lęšiams gaminti naudojamos pažangios technologijos ir medžiagos.
„Mes daug metų dirbame kartu ir palaikome klinikos „Naujas regėjimas“ idėjas, nes žinome, kad tai atsakinga klinika, ji įgyvendina tai, ką žada savo pacientams“, – teigė A.Lingas.
Naujos kartos lęšis, kurį gamina anglų bendrovė „Rayner“, yra idealus pasirinkimas, jei žmogus nori skaityti, dirbti kompiuteriu, nuėjęs į parduotuvę lentynose matyti, kas kiek kainuoja, arba laukdamas stotelėje įsitikinti, koks atvyksta autobusas, koks jo numeris. Dirbtiniai lęšiai tinka ir dirbant vairuotoju.
Tuo metu ankstesnės kartos lęšiai nepateisindavo visų paciento lūkesčių, pavyzdžiui, naudojami kataraktos operacijoms monofokaliniai lęšiai buvo labiau skirti matyti iš toli. Po operacijos regėjimas nebūdavo toks geras, apie kokį svajodavo pacientai, nes dažniausiai prireikdavo akinių skaityti.
Bendrovės „Rayner“ atstovas Cary E.Dawesas pasakojo, kad trifokaliniai lęšiai yra pažangesni ir labiau atitinka pacientų lūkesčius, jie garantuoja normalų regėjimą, kaip sveiko žmogaus, taip pat apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Šie lęšiai gaminami tiktai Didžiojoje Britanijoje, nėra taip, kad teisę gaminti šiuos lęšius būtų nusipirkusios kokios nors kitos šalys.
Medicininiai lęšiai gali būti šalies ekonominės galios atspindys. Tai, kiek plačiai naudojami trifokaliniai lęšiai, iliustruoja visuomenės finansines galimybes.
Valstybinė ligonių kasa Lietuvoje kompensuoja kataraktos operaciją. Pacientai, norėdami pasirinkti naujos kartos lęšius, dalį pinigų už juos turi sumokėti patys.
Intraokuliniai lęšiai pradėti implantuoti klinikoje „Naujas regėjimas“ nuo 2000-ųjų. Tai padėjo daugeliui žmonių susigrąžinti gerą regėjimą.
Intraokuliniai lęšiai būtini koreguojant didelio laipsnio toliaregystę, trumparegystę, astigmatizmą, taip pat šalinant kataraktą, dėl kurios drumstėja lęšiukas ir jį būtina keisti.
Klinikos „Naujas regėjimas“ vadovas O.Kovriguine pasakojo, kad pastaruoju metu Lietuvoje stiprėja nauja tendencija – anksčiau vos 10 ar 20 procentų pacientų pasirinkdavo naujos kartos trifokalinius lęšius, kuriuos gamina bendrovė „Rayner“, o pastaruoju metu šis skaičius siekia 60–70 procentų.
Daug metų skyręs medicinai O.Kovriguine įsitikinęs – akių operacija turi būti daroma tiktai kartą gyvenime.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvoje kasmet vis daugiau galimybių pasirinkti naujos kartos lęšius. Tai rodo, kad žmonės ne tik ekonomiškai geriau verčiasi. Daug lemia ir apsisprendimas, juk kiekvienas žmogus turi matyti tai, kas vyksta jo gyvenime“, – įsitikinęs klinikos „Naujas regėjimas“ vadovas O.Kovriguine.
Ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos gyventojai galės pirmieji išbandyti naują technologiją „iQ-LASIK Oxygen 3D“, tačiau operacijos nepasidarys brangesnės. Iki 2019-ųjų gegužės kainos liks tokios pat.
Po operacijos greičiau sugyja akys
– Vilniaus klinikoje „Naujas regėjimas“ pirmą kartą Europoje atlikta lazerinės regos korekcija naudojant skaitmeninę robotizuotą sistemą „iQ-LASIK Oxygen 3D“. Tai rodo, kad oftalmologinės procedūros žengė į naują erą.
– Lazerinės korekcijos procedūrą „iQ-LASIK Oxygen 3D“ sudaro keli etapai. Iš pradžių naujos kartos lazeriu išgarinama dalis audinių, esančių ragenoje. Svarbu, kad lazerinės abliacijos zonoje nepadidėtų temperatūra. Šis procesas yra reguliuojamas dirbtinio intelekto.
– Lazerinės regos procedūros, atliekamos naująja technologija, ypatybė ta, kad vietoj mikroskopo naudojama vaizdo kamera. Užsidėjus specialius akinius trimačiai vaizdai yra matomi monitoriuje, o tai leidžia stebėti menkiausias mikrochirurgines manipuliacijas.
– Lazerinės procedūros „iQ-LASIK Oxygen 3D“ etapus gali stebėti operacinėje dirbanti medikų brigada, kurią sudaro akių chirurgas, inžinierius, gydytojas anesteziologas ir kiti specialistai. Dėl to dar labiau sumažėja procedūros atlikimo trukmė, o operuotos akys greičiau sugyja.
– Kadangi lazerinės regos korekcijos atliekamos jauniems žmonėms, svarbu, kad akių nedirgintų ryški šviesa. Naudojant mikroskopą to nepavykdavo išvengti.
Daugiau informacijos www.eyes.lt.
