Kai kurie pelėsiai gamina toksiškus junginius – mikotoksinus. Yra žinoma apie 300 mikotoksinų rūšių, bet tik apie 30 yra pakankamai toksiški, kad būtų svarbūs žmonių ir gyvūnų sveikatai, kai kurie iš jų – ypač toksiški.
Patys pavojingiausi – aflatoksinai, kurie priklauso stipriausių natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupei, skelbia Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Aflatoksinus gaminančiais pelėsiais gali užsikrėsti dauguma riešutų ir kai kurių rūšių grūdai, auginami šiltame ir drėgname klimate.
Aflatoksinų galima aptikti ant augalinės kilmės produktų – žemės riešutų, kviečių, miežių, ryžių, sojų, žirnių, kavos, kakavos pupelių, taip pat gyvūniniuose produktuose – piene, kiaušiniuose, mėsoje (patenka per užterštus pašarus).
Mikotoksinai maiste ir pašaruose gali daryti neigiamą įtaką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei sukelti daug skirtingų šalutinių poveikių, tokių kaip onkologiniai susirgimai, mutacijos, taip pat estrogenų, virškinamojo trakto ir inkstų veiklos sutrikimai.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, net mažas sveikatai pavojingiausio mikotoksino aflatoksino B1 kiekis gali sukelti kepenų onkologinius pakitimus.
Remiantis Europos Sąjungos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos (RASFF) pastarųjų metų duomenimis, tarša mikotoksinais, viršijanti didžiausias leistinas koncentracijas, dažniausiai nustatoma riešutuose, razinose, džiovintose figose, maistiniuose grūduose, grūdų malimo produktuose.
Aflatoksinų dažniausiai aptinkama riešutuose, importuojamuose iš Turkijos, Irano, Kinijos, Egipto, Brazilijos, taip pat figose, importuotose iš Turkijos.
Keitimasis skubia informacija tarp šalių yra labai svarbus užtikrinant, kad vartotojus pasiektų saugūs sveikatai maisto produktai.
Tyrimai ir rizikos vertinimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2015 – 2017 metais atlikti 347 aflatoksino B1 nustatymo tyrimai riešutuose, nustatyti 2 atvejai, kai aflatoksino B1 kiekis viršijo didžiausią leistiną.
Per minėtą laikotarpį atlikti 334 kitų mikotoksinų (ochratoksino A, patulino, deoksinivalenolio, zearalenono ir kt.) tyrimai maistiniuose grūduose, duonoje ir jos gaminiuose, razinose, uogose, sultyse, nektaruose, vyne, ir vyno tipo gėrimuose.
10 mėginių neatitiko teisės aktų reikalavimų – mikotoksinų kiekis viršijo didžiausią leistiną.
Apibendrinus 2015-2017 m. tyrimų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute duomenis matyti, kad dažniausiai mikotoksinai, nežymiai viršijantys didžiausią leistiną kiekį, nustatomi maistiniuose kviečių grūduose (zearalenonas), riešutuose (aflatoksinai) ir razinose (ochratoksinas A).
