Mažos rinkos, tokios kaip Lietuva, yra nepatrauklios stambiesiems vaistų gamintojams ir tiekėjams. Neretai valstybių skelbiami konkursai, pavyzdžiui, vakcinoms įsigyti, nesulaukia vaistų gamintojų dėmesio. Todėl reikalingi vaistai nepasiekia mažų šalių rinkų, o jei ir pasiekia, jie būna daug brangesni nei didelėse šalyse. Pasak specialistų, išeitis būtų – vykdyti jungtinius vaistų pirkimus. Tada šalių derybinė galia sustiprėtų.
„Žmonėms reikia konkrečių vaistų, o didmenininkai nutaria, kad tų vaistų prekybą jie išdėstys, pavyzdžiui, penkiose rinkose, nes yra dvidešimt aštuonios rinkos. Paradoksas, turime vieningą ES rinką, bet kadangi vaistų kompensavimas ir vaistų apmokėjimas, ir dalinis vaistų dengimas yra skirtingas dvidešimt aštuoniose valstybėse, tai tiekėjai puikiai žino kur ir kaip jiems daryti...“ – sako V. P. Andriukaitis.
Jis pabrėžia, kad Lisabonos sutartis numato, jog derybos dėl vaistų kainų yra šalių narių kompetencija, todėl bendrai Europos Sąjungos mastu tai reguliuoti sudėtinga.
„Ir mes visą laiką stengiamės suartinti šalis nares. Pasiūlėme daug bendradarbiavimo sričių ir taip pat pasiūlėme, ką galima būtų padaryti, kad pavyzdžiui derybose tarp tiekėjų ir vyriausybių būtų galima pasiekti geresnį rezultatą. Siūlome apginkluoti derybininkus žiniomis, instrumentais, duomenimis, informacija. Bet šalių narių bendradarbiavimas šioje srityje, pasakysiu atvirai, yra menkas.“ – sakė V. P. Andriukaitis
Šiuo metu Europoje formuojasi trys valstybių blokai deryboms su vaistų gamintojais: Viduržemio jūros valstybių, Višegrado šalių ir Kroatijos bei Baltijos regiono šalių forumai. Lietuva kartu su Baltijos šalimis vykdė vakcinų pirkimus.
V. P. Andriukaitis sako, kad mūsų šalis turi būti aktyvesnė derantis su kitomis šalimis dėl bendrų vaistų pirkimų.
„Jei Lietuva bus labai aktyvi šiose grupėse ir, jeigu Lietuva geriau naudosis Europos Komisijos pasiūlytais instrumentais ir kels tuos klausimus Taryboje, stimuliuos diskusijas, tai Komisija tikrai tarpininkaus. Nes nelygybė žeidžia žmones, ji dalina Europą“ – sakė V. P. Andriukaitis.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tvirtina, kad Lietuva nestovi vietoje ir imasi iniciatyvų derėtis su kitomis šalimis. Daug vilčių esą dedama į Lenkiją.
„Iniciatyvos jau yra pradėtos. Svarbu apstebėti, kad mums reikėtų jungtis prie didelių šalių, nes tarkime susijungę su Latvija ar Estija mes vis tiek būsime tik keli milijonai. O jei mes deramės kartu su Lenkija, tada mūsų rinka yra ženkliai didesnė ir mūsų derybinės galios daug didesnės. Tai Lietuva dabar bendradarbiauja su Lenkija ir dar keliomis Višegrado šalimis derantis dėl vaistų kainų“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė.
Ji pripažįsta, kad derantis su Višegrado šalimis iškyla kliūčių dėl skirtingos šalių teisinės sistemos. Taip pat esą reikia suderinti vaistų vertinimo sistemas.
V. P. Andriukaitis sako, kad Lietuvai reikia spręsti ne tik vaistų prieinamumo problemą. Esą būtina šviesti vartotojus, nes vis dar nepasitikima generiniais vaistais.
„Jei žmogus įpratęs vartoti kažkokį vaistą su pavadinimu, o paskui jam reikia pasiūlyti generinį pakaitalą, kuris yra pirma – saugus, antra – tokio pačio efektyvumo, trečia – pigesnis, nes nepadengtas patentine kainos dalimi. Bet žmogus to vaisto nenori arba jis įsitikinęs, kad tas vaistas jam nepadeda“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Europos vartotojų organizacijos atstovė Jelena Marinina sako, kad su vaistų prieinamumo problema susiduria ne tik Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys, bet ir Vakarų šalys. Todėl jungtis deryboms būtina.
„Iš mūsų narių mes girdime visokių istorijų dėl vaistų kainų, dėl vaistų kokybės. Rytų Europoje yra problema su generiniais vaistais, nes net daktarai tiki, kad generiniai vaistai yra prastesnės kokybės“, – sakė J. Marinina.
Penktadienį Vilniuje vyksta Europos vartotojų organizacijos (BEUC) ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso inicijuota tarptautinė konferencija vaistų prieinamumo Rytų ir Centrinėje Europoje klausimais.
Parengė Sigita Zumerytė.
