Primename, kad šį gripo sezoną epidemija buvo paskelbta net 32 iš 60 savivaldybių. Šiuo metu ji vis dar neatšaukta septyniose savivaldybėse: Joniškio, Kretingos, Prienų ir Radviliškio rajonų, taip pat Šiaulių, Kauno bei Klaipėdos miestų.
NVSC duomenimis, 2019 m. devintąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 66,9 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Kauno apskrityje (79,2 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (46,4 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Praėjusių, 2018 metų, devintąją savaitę Lietuvoje sergančiųjų buvo daugiau – 102,9 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Klaipėdos apskrityje (124,5 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (65,0 atv. 10 tūkst. gyventojų).
Palyginti su sergamumu šių metų aštuntąja savaite (vasario 18–24 d.), kada bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje buvo 80,6 atv. 10 tūkst. gyventojų, matyti, kad sergamumas sumažėjo.
Primename, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
Tyrimų duomenimis nustatyta, kad epideminis laikotarpis vidutiniškai trunka 9,5 savaites. Epidemijos pradžia – 3-a savaitė, pabaiga – 12-a savaitė.
