Tokią poziciją pateikė Lietuvos bioetikos komitetas, kai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi į šią instituciją, prašydama įvertinti viešoje erdvėje pasitaikančius atvejus, kai gydytojai nepagrįstai neigiamai pasisako prieš skiepus. Tad SAM kreipėsi į visas mūsų šalies gydymo įstaigas ir jose dirbančius medikus, taip pat į sveikatos priežiūros specialistų asociacijas, kviesdama elgtis atsakingai informuojant pacientus apie skiepus.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, skiepai yra vienintelė veiksmingiausia mokslu grįsta prevencinė priemonė, kuri padeda išvengti daugybės infekcinių ar net onkologinių susirgimų, tad skiepytis yra būtina.
„Tai darau ir aš. Daugeliui žmonių apsispręsti padeda gydytojai. Deja, bet tenka girdėti, kad po pokalbio su jais, kartais pacientai nusprendžia nesiskiepyti. Ir labai gaila dėl to, juk šeimos gydytojas yra tas specialistas, į kurį pirmiausia kreipiasi žmonės. Dėl to labai svarbu, kad jis teiktų tik naujausią, mokslo įrodymais grįstą informaciją. Be to, visos tarptautinės organizacijos pabrėžia – skiepai yra pati efektyviausia apsauga nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų“, – sako ministras A. Veryga.
Būtent dėl to, anot ministro, išsiųstas minėtas kreipimasis, kuriame raginama su darbuotojais aptarti vaikų skiepų kalendoriaus vykdymo svarbą, priminti medikams, kad viešoje erdvėje ir bendraujant su pacientais jie turi teikti tik įrodymais pagrįstas medicinos žinias ir neklaidinti pacientų.
Kaip akcentuoja Lietuvos bioetikos komitetas, atlikdamas savo profesines pareigas gydytojas, remdamasis Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodeksu, yra nepriklausomas, tik tai turi būti derinama su pareiga vadovautis šiuolaikinėmis medicinos žiniomis ir teikti tik kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas bei principu, kad asmeniniai gydytojo įsitikinimai neturi pakenkti pacientui.
Gydytojas turi aiškiai, suprantamai ir laiku informuoti pacientą apie jo sveikatą, profilaktikos, diagnostikos ir gydymo procedūras, alternatyvių procedūrų panaudojimo galimybes bei riziką ir prognozuojamus rezultatus.
Gydytojo profesijai tradiciškai keliami aukštesni teisiniai ir etiniai elgesio standartai, todėl, Lietuvos bioetikos komiteto nuomone, etiniai gydytojų įsipareigojimai nesibaigia, kai gydytojas tiesiogiai neteikia sveikatos priežiūros paslaugų pacientui. Šie įsipareigojimai privalomi gydytojui ne tik klinikinėse situacijose – tai pasakytina ir apie bendravimą su žiniasklaida, pasisakymus ar komentarus viešoje erdvėje. Taigi, net ir neatlikdamas profesinių pareigų, gydytojas turi vengti elgesio ir viešų pasisakymų, kurie galėtų diskredituoti gydytojo vardą, kenkti jo asmeniniam ir gydytojo profesijos prestižui ir taip silpninti visuomenės pasitikėjimą gydytojo profesija.
Teisiniu požiūriu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas įtvirtina paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai apima prieinamas, saugias, veiksmingas sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos paslaugas, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar jų komanda pagal šiuolaikinio medicinos mokslo lygį ir gerąją patirtį.
„Gydytojas yra licencijuojamas sveikatos priežiūros specialistas, kurio teises, pareigas ir profesinę kompetenciją apibrėžia atitinkamos medicinos normos. Remiantis šeimos gydytojo medicinos norma, jo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir atsižvelgdamas į nuolatinę medicinos mokslo ir praktikos pažangą. Šeimos gydytojas turi išmanyti privalomus planinius ir neplaninius profilaktinius skiepijimus, mokėti profilaktiškai skiepyti vaikus ir suaugusiuosius, turi skiepyti ir sudaryti skiepų planus“, – sako Lietuvos biotetikos komitetas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, vakcinacija yra efektyviausia infekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės priemonė, todėl tinkamas populiacijos imunizacijos lygis yra svarbiausias veiksnys, padedantis užtikrinti, kad žmonės nebekentės ir nemirs nuo tokių ligų kaip difterija, poliomielitas ar kokliušas.
Pasaulio medikų asociacija pareiškime dėl imunizacijos prioretizavimo skatina organizacijas nares propaguoti įrodymais pagrįstą informaciją ir didinti tiek gyventojų, tiek gydytojų informuotumą apie imunizacijos naudą.
Taigi sveikatos priežiūros specialistai viešoje erdvėje ir bendraujant su pacientais turi teikti įrodymais pagrįstas medicinos žinias, išsklaidant visuomenėje ir medikų bendruomenėje sklandančius mitus apie skiepus.
PSO taip pat skelbia, kad visi sveikatos priežiūros darbuotojai, atsakingi už vakcinaciją, turi įsiklausyti ir mėginti suprasti pacientų nerimą, baimes ir susirūpinimą, įsitikinimus ir pažiūras, ir tinkamai į jas atsakyti. Šios pastangos ne tik padeda kurti pasitikėjimu grįstą santykį tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų, bet ir suprasti, koks kalbėjimo būdas, kokie argumentai gali būti veiksmingiausi, įtikinant pacientus sutikti skiepytis.
Šiuo metu Lietuvoje ir kitose Europos šalyse – tymų protrūkis. Vienintelė veiksminga tymų suvaldymo priemonė – aukštos skiepijimo aprėptys (daugiau kaip 95 proc.) visose amžiaus grupėse ir visose teritorijose.
Atliktų tyrimų duomenimis, kuriuos skelbia PSO, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, požiūrį į skiepus bei ketinimą skiepytis lemia daugybė veiksnių – užsikrėtimo rizikos suvokimas, ligos sunkumo suvokimas, vakcinos saugumo ir efektyvumo suvokimas, skiepijimų prieinamumas, bendra visuomenės nuomonė, žinomų žmonių nuomonė.
PSO paskelbė, kad abejojimas vakcinomis yra viena iš dešimties didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.
