„Lietuvos rytą“ per pastaruosius kelis mėnesius pasiekė net keli skundai dėl pakartotinio magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo pakartojimo.
Vytautas (pavardė redakcijai žinoma), teigė, kad jam dubens srityje buvo atlikta onkologinio naviko operacija. Medikai pašalino storosios žarnos auglį. Praėjus kuriam laikui po operacijos vyrui buvo paskirtas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kad specialistai galėtų įsitikinti, ar liga neatsinaujino. Bet Vytautui teko nusivilti. Medikai pranešė, kad tyrimą teks kartoti.
Dėl tyrimo pakartojimo skundėsi ir Diana, kuriai kartoti teko visų vidaus organų MRT tyrimą. Moteris tikino esanti labai nusivylusi, mat išgyvena ne tik dėl neaiškios diagnozės, bet ir dėl paties tyrimo.
Panaši situacija, tik jau dėl krūtų ištyrimo, nutiko ir kitai skaitytojai Eglei.
Visi pašnekovai tikino, kad ypač įtariant onkologinį susirgimą, toks tyrimų kartojimas yra tarsi dūris į širdį.
Ilgainiui keisis
Specialistai neturi vienareikšmės nuomonės, kokios priežastys gali lemti tyrimo pakartojimą. Ko gero vienos tokios ir nėra. Vis dėlto sutinkama, kad žemo magnetinio lauko aparatūros vaizdų kokybė nėra tokia aukšta ir daugelio ligų ji negali diagnozuoti.
Tą „Lietuvos rytui“ jau anksčiau patvirtino Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovė docentė Jūratė Dementavičienė. O tokių aparatų šalyje vis dar yra, mat kaip visuomet susiduriama su lėšų stygiumi.
Mažesnės skiriamosios gebos aparatai yra pigesni, o senus ir silpnus aparatus atnaujinti – ne visoms gydymo įstaigoms prieinamas malonumas.
Valstybinės akreditavimo tarnybos duomenimis, skaičiuojama, kad silpnų MRT aparatų naudojimo intensyvumas yra mažas, kadangi per metus vienas toks aparatas atliekama mažiau kaip 4 tūkst. tyrimų. Visgi,galima daryti prielaidą, kad tiek pacientų gali būti nepatenkinti tyrimo kokybę.
Akivaizdu, kad tokio brangaus tyrimo, kaip magnetinio rezonanso tomografijos, kartojimas sukelia ne tik nerimą pacientui, bet ir nemažai atsieina valstybei.
2019 m. brangiesiems tyrimams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto suplanuota sutartinė suma 62,3 mln. eurų. Iš jų: magnetinio rezonanso tyrimams 16,2 mln. eurų, kurioje magnetinio rezonanso tomografijos (iki 1T magnetinio lauko stiprumo) tyrimams – 664,1 tūkst. eurų, magnetinio rezonanso tomografijos (1T ir daugiau magnetinio lauko stiprumo) tyrimams – 15,4 mln. eurų, magnetinio rezonanso angiografijos tyrimams – 233,6 tūkst. eurų.
2018 m. buvo suteikta 11,5 tūkst. magnetinio rezonanso tomografijos (iki 1T) tyrimų, magnetinio rezonanso tomografijos (1T ir daugiau) tyrimų – 121,7 tūkst., magnetinio rezonanso angiografijos tyrimų 1 tūkst., už visus šiuos tyrimus iš viso PSDF lėšomis sumokėta 15,7 mln. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad silpnų magnetinio rezonanso tomografų ilgainiui šalyje neturėtų likti.
Perka naujesnę aparatūrą
SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad Valstybinės akreditavimo tarnybos duomenimis praėjusiais metais šalies gydymo įstaigose buvo eksploatuojami 37 magnetinio rezonanso tomografai (MRT). Didžiausią jų dalį sudarė 1,5 T MRT – 62 proc. (t. y. 23 MRT) ir tik 19 proc. (7 MRT) buvo iki 1T galingumo.
„LSMUL Kauno klinikos šiemet įsigijo du 3T galingumo MRT: vienas MRT įsigytas iš Valstybės investicijų programos ir jis pakeis pasenusį 2009 metais įsigytą MRT, antrasis – ES investicijų fondų lėšomis įsigytas įgyvendinant insultų krypties projektą.
Šiemet 1,5 T galingumo MRT šiais metais planuoja įsigyti ir onkologijos krypties projektą įgyvendinančios VUL Santaros klinikos“, – teigiamus pavyzdžius įvardijo specialistė.
Ji pridūrė, kad silpni MRT aparatai šiuo metu nebėra perkami.
„Silpnesni nei 1T aparatai nėra perkami, o tie, kurie šiuo metu yra naudojami gydymo įstaigose, anksčiau ar vėliau – pagal poreikius ir finansines galimybes – bus keičiami modernesniais“, – teigė G.Banaitytė.
Tiesa, „Lietuvos ryto“ žiniomis, du mažo galingumo aparatai šiemet atsidūrė gydymo įstaigose.
Mato privalumų
Pasak SAM specialistės, organizuojant viešuosius pirkimo konkursus yra sudaromos konsultantų grupės, jose dirba nepriklausomi ekspertai.
„Taip siekiama užtikrinti, kad įstaigos gautų tokią įrangą, kokios labiausiai reikia jose gydomiems pacientams, tačiau tuo pačiu kontroliuojant, kad neatsirastų brangios, tačiau retai naudojamos įrangos perteklius“, – teigė G.Banaitytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad silpnesni (iki 1T) MRT aparatai turi savų privalumų, mat jie yra atviro tipo, todėl labiau tinkami vaikams ar bijantiems uždarų erdvių žmonėms.
Tačiau auksiniu standartu Europoje ir visame pasaulyje laikomi 1,5 teslos galingumo MRT aparatai.
