Ištyrė vandens telkinių Lietuvoje kokybę: į šiuos ežerus verčiau net kojos nekelti

Per karščius visi, radę laisvo laiko, skuba išsimaudyti prie ežerų ar kitų vandens telkinių. Tačiau vandens kokybės tyrimai parodė, kad kelių ežerų tarša viršija leistinas normas. Taigi tiems, kurie juose maudosi, gresia rimtos ligos.

Žalieji ežerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žalieji ežerai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Salotės ežeras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Salotės ežeras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 12, 2019, 2:27 PM, atnaujinta Jun 12, 2019, 2:31 PM

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė sakė, kad kol kas duomenys apie vandens kokybę gauti ne iš visų Lietuvos savivaldybių, bet jau turimi rodo, kad Lietuvos higienos normų neatitinka vanduo dviejuose Vilniaus ir dviejuose Marijampolės rajono ežeruose.

Populiarių Vilniaus Salotės ir Žaliųjų ežerų vandenyje žarninių lazdelių kolonijos vertė 100-e mililitrų yra beveik daugiau nei dukart didesnė, nei leidžia Lietuvos higienos normos.

Marijampolės rajono Yglos ir Žaltyčio ežeruose birželio 5 dieną paimti mėginiai taip pat parodė taršą. Čia nustatytas higienos normą viršijantis žarnyno enterokokų kiekis.

„Leistinas žarnyno eneterokokų kiekis 100-e mililitrų vandens yra ne daugiau nei 100 kolonijų, bet atsiųsti rezultatai rodo, kad jis yra didesnis“, – paaiškino G.Norkienė.

Baltijos jūros vanduo ties Klaipėda, birželio pradžios duomenimis, yra švarus ir atitinka higienos normą, o mėginių iš paplūdimių ties Palanga ir Neringa duomenų kol kas laukiama.

Pasidomėjus, kaip aukščiau minėtuose ežeruose galėjo atsirasti žarnyno bakterijų, pašnekovė abejojo, kad taip nutiko dėl žmogaus fekalijų. Esą tiek Vilniaus, tiek Marijampolės savivaldybės tikino, kad iš nuotekų tikrai niekas negalėjo patekti į ežerų vandenį.

„Tai gali būti dėl tuose ežeruose plaukiojančių paukščių – laukinių ančių ir gulbių, kuriuos poilsiautojai privilioja prie paplūdimių, juos lesindami. Kadangi tai yra vandens paukščiai, tarša nuo jų patenka į vandenį“, – spėjo G.Norkienė.

Paklausta, ar vandens taršą veikia į vandenį besišlapinantys poilsiautojai, pašnekovė sakė, kad dėl to gali padidėti nebent mikrobiologinė tarša, bet tiesioginio poveikio sveikatai tai neturi.

O štai žarnyno enetrokokai ir žarninės lazdelės gali pridaryti didelių bėdų. Maudantis šiomis bakterijomis užterštuose vandens telkiniuose gresia žarnyno, akių ar ausų infekcijos, ypač pažeidžiamesnėms grupėms su silpnesniu imunitetu: vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis ar vyresnio amžiaus žmonėms.

Vis dėlto ne viskas yra blogai. G.Norkienė pasidžiaugė, kad 2018 metais skelbtos Europos Komisijos ataskaitos duomenimis, daugiau kaip 84 proc. maudyklų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro įsakymu, vandens kokybė yra puiki.

Prasta buvo tik Vilkaviškio rajono Paežerių ežero vandens kokybė, o patenkinta, bent 2017 metų duomenimis, Žemaičių Naumiesčio tvenkinyje vandens kokybė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.