Parlamentarai prašo teismo laikinai stabdyti įsakymo reikalavimų galiojimą, kol teismas įsiteisėjusiu sprendimu ištirs normų teisėtumą.
„Šiuo metu net keliose didžiųjų miestų ligoninėse vyksta vadovų konkursai, tačiau ministro Įsakymas sukuria neaiškumą ir landas korupcijai, protekcionizmui, galimybėms piktnaudžiauti. Mūsų manymu, įsakymo galiojimo sustabdymas leistų laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinų teisės aktų galiojimu. Todėl kreipėmės į Vyriausiąjį administracinį teismą prašydami peržiūrėti Įsakymo nuostatas“, – teigė A. Matulas.
Parlamentarai teigia, kad Įsakymo 36-39 nuostatai galimai pažeidžia Konstitucijos 5 str. 2 d., 94 str. 2 p. nuostatas; galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės (ir teisės aktų hierarchijos) principui ir iš jo kylančiam reikalavimui nepriimti poįstatyminių teisės aktų, kurie prieštarautų įstatymams, keistų jų normų turinį ar konkuruotų su jais.
„Manau, šis įsakymas sukuria teisės normų koliziją ir prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės ir teisės aktų hierarchijos principams: aukštesnės galios teisės akte – Apraše – nustatyta, kad keliems pretendentams surinkus vienodą balų skaičių tolesnį vertinimą atlieka komisija, o ministro įsakyme nurodytas įvertinamasis pokalbis pas jį“, – teigė I. Haasė.
„Objektyvių nešališkumo mechanizmų, vertinant kandidatus, nebuvimas esant neribotai ar mažai ribotai ministro diskrecijai spręsti dėl pretendentų tinkamumo, vertinimo lakoniškumas, objektyvių vertinimo kriterijų neįtvirtinimas lemia išvadą, kad konkurso metu neužtikrinamas nešališkas ir objektyvus pretendentų vertinimas, ir taip pažeidžiamas konkurso skaidrumo principas, o kartu ir konstitucinis atsakingo valdymo principas“, – teigė A. Bilotaitė.
Konkursai įstaigos vadovo vietai užimti šiuo metu vyksta VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje.
