Donorai privalo būti sveiki, išmatos gali būti perkeliamos keliais skirtingais būdais. Tačiau dabar aiškėja, kad procedūra ne visuomet baigiasi sėkmingai – pačiais blogiausiais atvejais pacientą gali ištikti ir mirtis.
Clostridium difficile bakterijų infekcijos yra bjaurus dalykas – viduriavimas, karščiavimas, skausmas, pykinimas. 20 % atvejų infekcija sugrįžta dar kartą. Dažniausiai C. difficile puola antibiotikus vartojančius ar kitomis ligomis sergančius žmones. Infekcija gydoma vaistais ir probiotikais, retais atvejais prireikia ir operacijos.
Vienas efektyviausių gydymo būdų – išmatų transplantacijos, kurių metu į paciento kūną persodinamos sveiko žmogaus žarnyno bakterijos. Tyrimai rodo, kad išmatų mikrobiotos transplantacija C. difficilegydyme pasiekia 90 % efektyvumą. Šios procedūros, beje, atliekamos ir Lietuvoje.
Išmatų transplantacijos taip pat gali padėti gydant ir kitas žarnyno problemas, susijusias su mikrofloros disbalansu. Gerėja ir transplantacijų būdai. Jau artimoje ateityje išmatų mikrobiotą bus galima transplantuoti ir per burną – jau bandomos specialios kapsulės.
JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) tvirtina, kad išmatų transplantacija vis dar yra eksperimentinis gydymas. Tyrimų metu užfiksuoti du superinfekcijų atvejai, sukelti antibiotikams atsparių E. coli bakterijų, kurios į pacientų kūnus buvo perkeltos kartu su donoro išmatomų mikroflora. Bent vienas toks atvejis baigėsi mirtimi. Prie to neabejotinai prisidėjo ir tai, kad paciento sveikata, ypač atsparumas bakterijoms, buvo silpni.
FDA teigia, kad gydytojai turi geriau vertinti rizikas, susijusias su šia procedūra. Taip pat būtina informuoti pacientus, kad mirtinos infekcijos rizika iš tiesų egzistuoja. Išmatų mikrofloros transplantacija yra pakankamai nauja procedūra, rimtesni tyrimai prasidėjo tik 2013 metais, todėl reikia tobulinti donorų vertinimo metodus.
Taigi, išmatų transplantacija nėra visiškai saugi procedūra. Tokia mokslininkai jos ir nelaikė. Infekcijų rizika buvo įvertinta moksliniuose tyrimuose. Tačiau dabar aišku, kad reikės tobulinti donorų atrankos metodus ir geriau informuoti pacientus apie procedūros rimtumą ir galimas rizikas. Kita vertus, absoliuti dauguma atvejų baigiasi gerai ir pacientai džiaugiasi gerėjančia sveikata.
