Oftalmologija – sritis, kuri negali sustabarėti. Vilniaus senamiestyje beveik prieš dešimt metų atidarytoje klinikoje pasidarė pernelyg ankšta. Pacientų, norinčių atsikratyti akinių ar lęšių, srautas vis didėja – kasmet nuo 12 iki 26 procentų. Negelbsti ir Senamiestyje esančios klinikos rekonstrukcija. Vos per kelias paras čia buvo išgriauta ir vėl sutvarkyta siena, nes naujos kartos lazerio, kuris yra moderniausias visoje Europoje, vilniečiams niekaip nepavyko įkelti pro duris.
Klinikos plėtra ir naujos statybos verslininkui O.Kovriguine’ui nėra naujiena, bet šįkart tenka vadovauti vienu metu statomoms kelioms klinikoms, kurias skiria per tūkstantį kilometrų. „Naujas regėjimas“ – tai klinikų tinklas, apimantis ne tik Lietuvą (Vilnius), bet ir Baltarusiją (Minskas, Mogiliavas, Gardinas, Brestas), Ukrainą (Kijevas), Maltą (Valeta), Rusiją (Karelija, Petrozavodskas), Vokietiją (Heidelbergas). Daug vilčių teikia tarptautinis projektas Ukrainos sostinėje Kijeve, kur statomas vaikams ir nepilnamečiams skirtas akių mikrochirurgijos padalinys.
Šią programą finansuoja vienas Didžiosios Britanijos bankų, prie jos prisijungė ir kitos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, UNESCO, taip pat universitetinės klinikos iš Heidelbergo (Vokietija) bei Didžiosios Britanijos. Nauja klinika kyla ir Maltos sostinėje Valetoje. Vilniuje šaknis įleidęs O.Kovriguine’as prisipažino turintis naujienų ir Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių piliečiams.
– Kokie artimiausi planai jūsų darbotvarkėje? – paklausiau klinikos „Naujas regėjimas“ įkūrėjo O.Kovriguine’o.
– Likimas taip lėmė, kad esu ne tik verslininkas, bet ir naujų klinikų projektuotojas, architektas, net logistikos specialistas. Vilniaus senamiestyje esančioje klinikoje vyksta rekonstrukcija. Mes netelpame – perstatome kelis pastatus, bet vis tiek ankšta. Artimiausiu metu Vilniuje ketiname lieti dar vienos akių ligų klinikos pamatus. Norime įsikurti ne miesto centre, o žaliojoje zonoje, kur būtų galima įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, poilsio erdvę. Tinkamiausia vieta – Santariškės. Tai tarptautinis projektas, kurio naudą pajus Lietuva: 400 naujų darbo vietų, iš jų 80 bus skirta gydytojams oftalmologams. Tai bus ne tik didelis gydymo, bet ir mokslo centras, kuriame patirtimi dalysis žymiausi Europos specialistai.
– Kur ketinate rasti tiek akių ligų gydytojų, kurių jau dabar trūksta Lietuvos poliklinikose ir valstybinėse ligoninėse?
– Savo pasiūlymais tikimės sudominti šiuo metu Europoje dirbančius lietuvių medikus, kad jie galėtų grįžti į tėvynę. Mūsų tikslas – pasiūlyti tokį atlyginimą, koks siūlomas gydytojams Europos Sąjungoje. Mūsų orientyras – Vokietija. Norėčiau, kad Vilniuje dirbantys specialistai uždirbtų tiek, kiek mokama Berlyno medikams. Manau, atlyginimo suvienodinimas būtų svarbi priemonė ir tai paskatintų medikus grįžti į Lietuvą. Naujos klinikos projektas skatins ne tik mokslinę, medicininę, bet ir socialinę pažangą.
– Kaip vertinate naująsias technologijas, kurios prieinamos Lietuvos pacientams? Kuo jos išsiskiria?
– Mes taikome vadinamąją 3D chirurgiją. Džiaugiuosi, kad prie šio darbo neseniai prisidėjo mano žmona akių ligų gydytoja Jekaterina Kovriguine. Ji turi daug patirties kaip gydytoja ekspertė, jos sritis – šiuolaikinės technologijos saugumas, jos taikymas klinikinėje praktikoje. Baigusi universitetą Jekaterina stažavosi Didžiosios Britanijos klinikose, taip pat Heidelbergo universitetinėje klinikoje, Berlyno „Charité“ klinikoje. Ji įsiliejo į mūsų specialistų komandą. Vilniuje Jekaterina atsakinga už duomenų bazę, kurios kūrimas ateityje padės didinti operacijų saugumą ir išvengti komplikacijų. Pavyzdžiui, kataraktos chirurginis gydymas gali būti taikomas dėl įvairių priežasčių – traumos, amžiaus pakitimų. Katarakta gali būti susijusi ir su gretutinėmis ligomis – glaukoma, tinklainės pažeidimu ar stiklakūnio destrukcija. Mums svarbu šalinti ne vieną regėjimo defektą, nes tai XIX amžiaus medicina, o visą priežasčių kompleksą.
– Ar tiesa, kad naujoje ligoninėje neliks skyrių ir atskirų palatų?
– Gyvendami XXI amžiuje negalime statyti ligoninės, kurioje būtų viskas atskirta. Akių ligų gydymas paremtas kitokia filosofija nei ta, kuri vyravo praėjusiame amžiuje, pavyzdžiui, Helsinkio (Suomija) akių ligų klinikoje jau seniai įdiegtas vadinamasis vienos lovos principas. Man taip pat svarbu pastatyti ne kliniką ir prie jos atskirą viešbutį, o naujos kartos ligoninę, kurioje pacientui būtų prieinamos būtinos paslaugos. Noriu sukurti tokią kliniką, kurioje atlikus chirurginę ir kitokią procedūrą pacientas galėtų tą pačią dieną grįžti namo ir nereikėtų toliau gydytis palatoje.
– Kuo išsiskiria 3D sistema?
– „Naujas regėjimas“ yra vienintelė akių ligų klinika Baltijos šalyse, naudojanti 3D sistemą. Tai mums pavyko pasiekti bendradarbiaujant su partneriais – įrangos gamintojais iš JAV, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Neseniai įsigijome naujos kartos lazerį, kuris šiuo metu yra geriausias oftalmologijos srityje. Vokietijoje pagamintas lazeris išsiskiria ne tik sudėtingumu, bet ir tuo, ant kokio pagrindo yra montuojamas. Anksčiau žiūrėdami pro mikroskopą į operuojamą akį gydytojai turėdavo pasilenkti. Dabar tokios būtinybės nėra. 3D vizualizacijos sistemos pradėtos taikyti visame klinikų tinkle, apimančiame ne tik Lietuvą, bet ir kitas valstybes.
Šią sistemą sudaro dvi vaizdo kameros – jos dirba kaip dvi akys, taip pat būtinas monitorius ir poliarizuoti akiniai, kuriuos užsideda chirurgas. 3D sistema apima platų spektrą – nuo balčiausios ir juodžiausios spalvos, kokią tik gali apimti skaitmeninė kamera. Kuo didesnis spektras, tuo daugiau detalių matoma ekrane. Gautą vaizdą kameros perduoda į monitorių, o akinius užsidėjęs chirurgas mato erdvinį vaizdą ir gali keisti įvairius parametrus. 3D vaizdas kur kas geriau perteikia operacinį lauką nei įprastas chirurginis mikroskopas. Kai kurie medikai pripažįsta, jog darbo sąlygos pagerėjo tiek, kad dabar gali matyti net tai, kas, atrodytų, nematoma.
Kadangi 3D sistema gali veikti naudodama mažai šviesos, pacientas nėra apakinamas. Vadinasi, tinklainės fotoreceptoriams tenka mažesnis šviesos krūvis. Dėl šių priežasčių operuojama akis yra mažiau traumuojama, pasitaiko mažiau komplikacijų, greičiau sveikstama. Pacientams taikome europietišką saugumo standartą, padedantį išvengti medicinos klaidų. 3D sistema leidžia gydytojui matyti tai, kas vyksta kiekvieną akimirką, – anksčiau tekdavo remtis medicinos įrangos duomenimis.
Naudojami specialūs virtualios realybės akiniai padeda išvengti menkiausių klaidų. Siekiame išskirtinių rezultatų, pavyzdžiui, pacientas tikisi, kad atlikus lazerinę regos korekciją regėjimas pagerės apie 90 proc., o mes garantuojame, jog rega pagerės apie 120 procentų. Mums svarbu, kad tai būtų ne trumpalaikis efektas. Oftalmologija Lietuvoje daro pažangą ne dienomis, o valandomis. Ši sritis medicinoje tampa prestižinė.
Didėja ir jos indėlis į sveikatos apsaugos sistemą. Pavyzdžiui, įvertinusi mūsų klinikos rezultatus Valstybinė ligonių kasa kasmet skiria vis didesnę kvotų dalį, todėl dalis paslaugų pacientams kompensuojamos, tampa vis prieinamesnės. Tai rodo, kad Lietuvoje vis labiau pasitikima privačia medicina.
– Ar dirbant jūsų klinikoje įmanoma padaryti karjerą?
– Tuo nė kiek neabejoju. Vienas mūsų inžinierių iš Vilniaus, kurio darbas yra vertinti naujos įrangos galimybes, Vokietijoje apgynė disertaciją. Jis negrįžo į Lietuvą, nes gavo pasiūlymą dirbti konkuruojančioje lazerių įmonėje. Technikos mokslų daktaras, kuris dirbo čia, Vilniuje, dabar užima svarbų postą – tapo įtakingos bendrovės gamybos vadovu. Tai rodo, kad mūsų specialistai turi gerą kvalifikaciją ir yra laukiami bet kurioje srityje, susijusioje su oftalmologija.
Mes suteikiame galimybę tobulėti ir stiprinti žinias, todėl klinikos specialistai lengvai prisitaiko užsienyje. Pavyzdžiui, iš 23 akių ligų gydytojų, dirbančių Maltoje, dalis yra iš Lietuvos.
