Gydymo įstaigos be reikalo tuština pacientų pinigines: patarė, kaip neapsigauti

Onkologinių pacientų organizacija atliko savo narių apklausą, kuri atskleidė šokiruojantį faktą – net už būtiniausius tyrimus pacientai turi primokėti. Europos Sąjungos institucijų ekspertai pateikia analizes, kurios rodo, kad lietuviai Europos Sąjungoje gyvena trumpiausiai. Tenka ne tik primokėti už tai, už ką valstybė jau sumokėjo, tačiau neretai reikia kovoti ir už efektyvų gydymą, ir už greitą mediko konsultaciją. Kodėl korupcija šioje srityje nemažėja?

Net už būtiniausius tyrimus pacientai turi primokėti.<br>D.Umbraso nuotr.
Net už būtiniausius tyrimus pacientai turi primokėti.<br>D.Umbraso nuotr.
Net už būtiniausius tyrimus pacientai turi primokėti.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Net už būtiniausius tyrimus pacientai turi primokėti.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Net už būtiniausius tyrimus pacientai turi primokėti.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Net už būtiniausius tyrimus pacientai turi primokėti.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Vilnietė Edita tik vėliau sužinojo, kad už gydymo procedūras primokėjo be reikalo.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Vilnietė Edita tik vėliau sužinojo, kad už gydymo procedūras primokėjo be reikalo.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Komunikacijos specialistė Ieva Kašauskaitė nustebo sužinojusi, kiek būtų tekę laukti eilėje pas kardiologą.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Komunikacijos specialistė Ieva Kašauskaitė nustebo sužinojusi, kiek būtų tekę laukti eilėje pas kardiologą.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Laidos 24/7 vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Laidos 24/7 vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Pasak POLA vadovo Šarūno Narbuto, pacientams kartais tenka už tyrimus primokėti kelis šimtus eurų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Pasak POLA vadovo Šarūno Narbuto, pacientams kartais tenka už tyrimus primokėti kelis šimtus eurų.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Daiva Ausėnaitė

Dec 17, 2019, 9:03 AM, atnaujinta Apr 8, 2022, 1:03 PM

Vilnietei Editai prieš kelis metus gydytoja išrašė siuntimą masažų kursui. Moteriai buvo pasakyta, kad turės šiek tiek primokėti. Ir tik vėliau, pasikalbėjusi su mama, ji suprato, kad mokėti neprivalėjo, nes jos mama tokias pačias procedūras kitoje gydymo įstaigoje gavo nemokamai.

„Tos teisybės ieškoti gal kartais ir norėtųsi, bet ta suma buvo tokia simbolinė, 10–15 eurų ir atrodo, kiek tu įdėsi pastangų į tos teisybės ieškojimą ir savo tiesos įrodymą. Man tai kainuos daugiau laiko negu atsipirks tie pinigai, kuriuos aš investavau“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo Edita.

Praeitą savaitę, pirmadienį minėdama Tarptautinę antikorupcijos dieną, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pristatė pacientų tyrimą, kuris atskleidė, kad du iš trijų pacientų moka už būtinuosius tyrimus. Pasak asociacijos vadovo Šarūno Narbuto, pacientams kartais tenka už tyrimus primokėti kelis šimtus eurų.

„Pacientai nesupranta, kada reikia priemokas mokėti, kodėl reikia mokėti viešojoje įstaigoje, jeigu ateini į privačią įstaigą – vienur didesnes, kitur mažesnes. Mes čia turime džiungles, tokias džiungles, kurių niekas nesugeba nei pilnai išpainioti, nei skaičių pilnų matyti“, – sakė Š.Narbutas.

POLA atlikta apklausa atskleidė, kad pacientai tyrimų ne tik laukia ilgiau, bet ir už jų atlikimą turi papildomai primokėti. Pacientai nurodė, kad dauguma atvejų, tyrimai su gydytojo siuntimu, buvo kompensuojami ir nieko primokėti nereikėjo.

Nors siuntimas reiškia, kad tyrimas turi būti atliekamas nemokamai, visose gydymo įstaigose pacientams siūloma įsigyti specialiąsias priemones, pavyzdžiui, vienkartinę aprangą, skaitmeninę laikmeną su tyrimo vaizdais, nors tyrimų rezultatus gydanti įstaiga bet kokiu atveju gauna, o jei pacientas nusprendžia gydytis kitur, kita gydymo įstaigą tyrimo rezultatus turi matyti per e.sveikatos sistemą.

Iš apklausos atsakymų matyti, kad Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje už nebūtinas priemones sumoka 1 iš 5 pacientų, o Kauno klinikose už jas mokėti rinkosi tik kas vienuoliktas pacientas.

POLA atlikta pacientų apklausa parodė, kad kai pacientui tenka su nerimu laukti tyrimų rezultatų, paneigiančių vėžio diagnozę, vienas iš šešių renkasi už tyrimus mokėti visą kainą, o ne laukti eilėje kelis mėnesius.

„Šių metų kovą norėjau patekti pas kardiologą mūsų vienoje Vilniaus poliklinikų. Ir man eilė atsirado spalio pradžioj. Be abejo, aš rinkausi tą mokamas paslaugas ir, beje, pas gydytoją, kuris dirba toje pačioje poliklinikoje. Tarsi specialiai daromas toks burbulas, nes pusę metų nepatekti – čia gi yra širdis, ne manikiūro specialistė. Žmonės turi daug baimių, čia susirgti gali laukdamas iš to nerimo. Tada kyla klausimas, kam tada žmonės draudžiasi tuo privalomu sveikatos draudimu“, – pasakojo komunikacijos specialistė Ieva Kašauskaitė.

Trečiadienį Europos namuose Vilniuje buvo pristatytos Europos Komisijos ataskaitos apie Europos Sąjungos valstybių narių sveikatos sistemų būklę. Lietuvos sveikatos sistemą pristatęs sveikatos politikos analitikas kalbėjo apie trumpiausią lietuvių gyvenimo trukmę ir apie per mažai pinigų, skiriamų sveikatos priežiūrai.

„Labai blogai vertinu. Ačiū pacientams, kurie tokį tyrimą padarė. Mums labai daug klausimų sukėlė tas tyrimas, nes pasirodo, ne visose įstaigose už tuos pačius tyrimus iš pacientų reikalaujama prisimokėti. Reiškia, kad kai kurios įstaigos su tais pačiais įkainiais, su tais pačiais pinigais sugeba tuos tyrimus pacientams padaryti. Ko gero tai yra skaidrumo klausimas. Kalbėsim ir su Valstybine ligonių kasa, kaip geriau informuoti pacientus ir jie tikrai tą stengiasi daryt ir tikriausiai, esate ne kartą matę žinutes, kas priklauso pacientui už sveikatos draudimo pinigus, bet, matyt, tą reikia daryti intensyviau. Nes tikrai už privalomus tyrimus pacientai neturėtų mokėti“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Įvairūs tyrimai ir apklausos rodo, kad žmonės vis mažiau pakantūs kyšininkavimui ir neskaidriems santykiams, tačiau pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo, sveikatos sistemoje žmonės vis dar bijo kovoti už save.

„Kai kalbam apie tai, kad Lietuvos gyventojai nepasitiki gydymo įstaigom labiau nei Seimu, kalbame apie milžinišką problemą nes aišku, kad žmonės, patekę į gydymo įstaigas, negali jaustis saugiai. Akivaizdu, kad sveikatos apsauga turi pagreitinti antikorupcines apsukas, nes dabar viskas sulėtėjo ir akivaizdu, kad netenkina nei pacientų, nei gydytojų“, – sakė S.Muravjovas.

Tik atviras kalbėjimas apie priemokas ir atsisakymas jas mokėti galėtų padėti suvaldyti korupciją šioje srityje. Tačiau yra sunkumų.

Onkologinių pacientų organizacijos vadovas Š.Narbutas neslepia emocijų – Ligonių kasos atstovai kalba apie 30 skundų per metus, o jų atlikta apklausa parodė, kad mažiausiai 200 žmonių yra primokėję už būtinus jiems tyrimus. Ir niekas iš jų nepanoro ieškoti teisybės, klausti, ar tikrai turi susimokėti.

„Jeigu jūs manęs klaustumėte, ką daryti pacientui, tai aš siūlau tokią trijų žingsnių strategiją. Pirmiausiai, pacientas turi aiškiai išsiklausti, kodėl gi visgi jis turi mokėti. Šiaip jau jis moka draudimą. Netgi gydymo įstaiga pati turėtų jam neklausta paaiškinti, kodėl atsiranda tas mokėjimas. Jeigu visgi pacientas išsiaiškino, kad nereikėjo mokėti, jis turi tą išsiaiškinti su gydymo įstaigos vadovybe. Trečias žingsnis, jeigu neranda bendros kalbos, tada pacientas gali kreiptis į mus, ligonių kasą ir mes tokius atvejus tiriam“, – teigė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

Praeitą savaitę daugelis politikos apžvalgininkų ir eiliniai pacientai aptarė dar vieną sveikatos temą – 200 milijonų eurų, padėtų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą.

„Pinigai, kurie buvo skirti inovatyviems vaistams įsigyti, staiga buvo perskirstyti ir nukreipti į tą eilutę, iš kurios būtų didinami medikų atlyginimai. Mes absoliučiai su tuo nesutinkame ir manome, kad nereikėtų priešinti šių dviejų bendruomenių. Rezervas šiuo metu yra nepagrįstai didelis, neproporcingas ir mes matome, kad tarp eilučių yra siekis tuos pinigus panaudoti ne sveikatos apsaugos sistemoje ir jos problemoms spręsti, bet iš esmės subalansuoti visą biudžetą ir tuos pinigus jeigu reikės paimti ir perskirstyti kitų sektorių problemoms spręsti“, – teigė Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė.

Kaunietis Simanas atvyko į sostinę, kad papasakotų savo ligos istoriją. Keturiasdešimt metų vyras kovoja su odos liga – žvyneline. Simanas yra aktyvus pacientas, jis ilgą laiką vadovavo pacientų organizacijai. Jis daug metų siekė, kad sergantys šia liga gautų modernius ir efektyvius vaistus, kad jie būtų kompensuojami. Jam ilgą laiką teko naudoti vaistus, kurie buvo neefektyvūs, bet tik tokius valstybė kompensavo. Simanas kritikuoja nelanksčias gydymo metodikas, kai pradedama gydyti nuo pigiausio, tačiau dažnai neveiksmingiausio vaisto.

„Geriausias pavyzdys – neliko dantų, neliko plaukų, pasidarė sąnariai jautrūs, nes turėjom tik vieną tepalą. Tepdavai tik juo, nes oda tokia, dirbdavai, norėdavai, kad nesimatytų tų bėrimų. Dabar aš jau penki metai gaunu biologinį preparatą, per tą laikotarpį buvau pakviestas į konsiliumą, atvažiavęs buvo iš Vokietijos profesorius ir jis labai nustebo, sako: kaip jūs čia, matot, kad tam žmogui nepadeda. Dabar aš jau metai laiko stengiuosi, kad pakeist šitą metodiką ir kad pakeist man vaistą“, – pasakojo Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos valdybos narys Simanas Stašaitis.

S.Stašaitis sako, kad prireikė 20 metų nuolatinio informacinio darbo – visuomenė pagaliau nustojo bijoti sergančiųjų žvyneline, suvokė, kad tai neužkrečiama liga. Tačiau sergantiesiems vis dar reikia kovoti už savo teises gydymo įstaigose. Vyras sako, kad jau įprato nuolat už kažką mokėti iš savo kišenės.

„Išrašo kelias tūbeles, o visam kūnui tos tūbelės savaitei laiko. Turi prisipirkinėti, kad išlaikyti švarią odą – reikia naudoti papildomai kremus, kuriuos perki, jie nekompensuojami. Emolientai kurie nekompensuojami. Aš nežinau kaip jaučiasi tie, kurie eiliniai. Aš jau kaip stacionarizuotas, užregistruotas, kas du mėnesiu einu ir privalomai man ten daro. Bet jeigu eit pas specialistą – tu lauki, kad padaryti analizus poliklinikose. Aš žinau, turiu tokių globotinių – nuveži juos, o kraują paims tik antradienį, trečiadienį, kitom dienom ne. Toliau eini vėl už savaitės pas gydytoją, atsakymai dar po savaitės. Delsiasi. O kaip sakė gydytoja, kuo ilgiau delsi, tuo žmogui blogiau. Kuo anksčiau pradėsi gydymą, tuo geriau“, – pasakojo S.Stašaitis.

Praeitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerija žiniasklaidai išplatino pranešimą spaudai apie 4 milijonus jodo tablečių, kurioms įsigyti išleido daugiau nei milijoną eurų. Neva taip prieš du metus rekomendavo elgtis Pasaulio sveikatos organizacija – užtikrinti apsaugą nuo radioaktyviojo jodo branduolinės avarijos atveju.

200 milijonų į sąskaitą, vaizdžiai sakant, juodai dienai, virš milijono jodo tabletėms. Atrodo, kad Sveikatos ministerija ruošiasi kažkokiems apokaliptiniams scenarijams.

„Dalis jų yra teorinė, tik prognozuojama, kaip bus – tik kitais metais pamatysim, kitų metų pabaigoje. Tai ne tik Lietuvos, tai pasaulinės tendencijos, kad ekonomika lėtėja. Lietuva jau yra išgyvenusi vieną tokį laikotarpį, kai reikėjo labai drastiškai karpyti išlaidas, taip pat ir sveikatos sistemai. Tada buvo įvestas indeksavimas. Už vieną litą buvo mokama keliasdešimt centų už atliktas paslaugas. Niekas nenori, kad tokia situacija pasikartotų. Mes norime būti atsakingai pasiruošę. O jeigu viskas bus gerai, tai mes esam ne kartą metų vidury prašę ir rezervą panaudoję“, – teigė A.Veryga.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita apie Lietuvos sveikatos sistemą parodė, kad lietuviai yra linkę kreiptis į gydymo įstaigas dažniau nei kiti Europos Sąjungos piliečiai.

Nors lietuviai gydosi noriai, tačiau bijo kovoti už teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, už teisę gauti jiems reikiamą gydymą.

Europos Sąjungos ekspertai pateikė krūvas rekomendacijų, ką reikėtų taisyti sveikatos priežiūros srityje. Ypač akcentavo per mažą sveikatos sistemos finansavimą. Gal tik per mažai kalbėjo apie pacientų drąsą ir pilietiškumą, jiems tai savaime suprantami dalykai, o mums dar reikia atrasti drąsos kovoti su korupcija sveikatos srityje.

„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.