„Ši teisė apima laisvę atimti sau gyvybę ir siekti pagalbos tai padaryti“, – itin svarbioje nutartyje nurodo Karlsrūhėje įsikūrusio Federalinio Konstitucinio Teismo pirmininkas Andreas Vosskuhle.
Nutartis yra didelė pergalė bylą iškėlusiems nepagydomai sergantiems pacientams, gydytojams ir pagalbos nusižudant organizacijoms, kurie skundėsi, kad dabartiniu įstatymu buvo nueita per toli.
217-uoju paragrafu vadinamas 2015 metų įstatymas numato bausmes už pagalbos nusižudant, kaip profesionalios paslaugos, siūlymą nepriklausomai, ar mokestis priimamas, ar ne.
Įstatymu pirmiausia siekiama drausti asociacijas, remiančias nusižudyti norinčius pacientus, bet jis taip pat reiškia, kad medicinos darbuotojams gresia baudžiamasis persekiojimas už gyvybę nutraukiančių vaistų paskyrimą.
Teisinis neapibrėžtumas padidėjo žemesnės instancijos teismui 2017 metais nusprendus, kad kraštutiniais atvejais pareigūnai negali neduoti gyvybę nutraukiančių vaistų, todėl gydytojams buvo neaišku, kaip elgtis.
Federalinio Konstitucinio Teismo trečiadienio verdiktas bus labai svarbus sparčiai senstančioje visuomenėje. Šalyje didelę įtaką daro Katalikų Bažnyčia ir Protestantų Bažnyčia, bet apklausos rodo, kad visuomenė vis labiau pritaria galimybei nusižudyti su gydytojų pagalba.
Vokietijoje šį tema ypač opi ir dėl to, kad praeitame amžiuje naciai, pasitelkdami „eutanazijos“ eufemizmą, išžudė maždaug 200 tūkst. neįgalių žmonių.
„Teisė gyventi nėra prievolė gyventi“, – pernai per vieną iš posėdžių teisėjams sakė ieškovas Wolfgangas Putzas.
Teisė į orumą
Debatų centre buvo ieškovų argumentas, kad Vokietijos konstitucija užtikrina asmeninę laisvę ir orumą, kurie, pasak ieškovų, apima teisę apsispręsti dėl savo mirties.
Rimtai sergantiems pacientams, norintiems nutraukti savo gyvenimą, pagal esamą įstatymą „beveik neįmanoma oriai įvykdyti tokio sprendimo“, sakė dviem atsakovams atstovavęs Christophas Knaueris.
Pagal 217-ąjį paragrafą įstatymą pažeidusiems profesionalams gresia bauda ir laisvės atėmimas iki trejų metų.
Todėl pacientai Vokietijoje tokios pagalbos kreipiasi į artimuosius; kai kas gyvenimą nutraukiančių vaistų gauna iš užsienio.
Federalinio Konstitucinio Teismo pirmininkas A. Vosskuhle sakė, kad 217-ojo paragrafu „taip pat pažeidžiamos pamatinės asmenų ir asociacijų, norinčių teikti pagalbą nusižudant, teisės“.
Priešingoje debatų stovykloje esanti Katalikų Bažnyčia prieštaravo 217-ojo paragrafo keitimui.
Berlyno arkivyskupas Heineris Kochas ragino Teismą „pasiųsti aiškų gyvybės apsaugos signalą“.
Vokietijos medikų asociacija nepritarė savižudybių padedant medikams legalizavimui.
Buvęs jos prezidentas Frankas Ulrichas Montgomery pernai perspėjo, kad jei gydytojams bus leista išrašinėti gyvybę nutraukiančių vaistų kokteilius, tai gali nuvesti prie eutanazijos legalizavimo. Eutanazijos atvejais gydytojai imasi aktyvaus vaidmens nutraukdami paciento gyvybę, pavyzdžiui, suleisdami mirtiną injekciją.
A. Vosskuhle pripažino, kad Teismo nutartis bus smūgis 217-ojo paragrafo šalininkams, bet sakė, kad reikia gerbti pageidavimus tų, kas nori nutraukti savo gyvenimą.
„Galime apgailestauti dėl jų sprendimo ir daryti viską, kas mūsų jėgoms, kad priverstume juos apsigalvoti, bet galiausiai privalome pripažinti jų pasirinkimo laisvę“, – sakė jis.
Eutanazija yra oficialiai legali tik trijose Europos Sąjungos valstybėse: Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge. Kai kuriose kitose šalyse leidžiama ar toleruojama kokia nors pagalbos nusižudyti forma.
ES nepriklausančioje Šveicarijoje, taip pat Amerikos Vermonto, Oregono ir Vašingtono valstijose pagalba nusižudyti yra legali.
Transliuotojo ARD apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti antradienį, parodė, jog 81 proc. vokiečių mano, kad gydytojams turėtų būti leista padėti sunkiai sergantiems ir mirti norintiems pacientams. 2012 metais taip manė 76 proc. vokiečių.
67 proc. dabar apklaustų respondentų sakė, kad Vokietijos 217-asis paragrafas turėtų būti pakeistas.
