Profesorė pasiuntė žinią Lietuvai dėl koronaviruso stadijos, A. Veryga paaiškino, ką žinoti turime, o ko – ne

Antradienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga susitiko su medikais ekspertais, kuriančiais algoritmą koronaviruso COVID-19 diagnostikai ir gydymui.

Po šio susitikimo A.Veryga trumpojoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė: „Visi puikiai suprantame, kad tai yra naujas virusas, nauja sveikatos problema, todėl viską reikia labai greitai ruošti: ir gydymo algoritmus, ir pagalbos schemas. Dėl to medikai ir buvo susirinkę ir paruošė visas rekomendacijas.

Šiandien medikai pateikė rekomendacijas ir algoritmus, reikalingus teikiant pagalbą užsikrėtusiam koronavirusu žmogui, asmens sveikatos priežiūros įstaigose“.

Paprašius patikslinti, kokie tai algoritmai, A.Veryga sakė, kad jie skirti medikams ir visuomenei jų nebūtina žinoti.

A.Veryga pasidžiaugė, kad kol kas vienintelis koronaviruso atvejis Lietuvoje buvo nesudėtingas.

„Jis mums buvo epidemiologiškai svarbus, kad suvaldytume situaciją. Bet turime būti ir esame pasiruošę ir judame į priekį“, – ramino ministras.

Gydytojas Nerijus Mikelionis, Greitosios medicinos pagalbos asociacijos valdybos pirmininkas, džiaugėsi, kad į ekspertų grupę įtraukti ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) atstovai, nes jie pirmieji susiduria su tais, kurie, kaip įtariama, gali būti užsikrėtę koronavirusu.

„Prieš skambinant numeriais 112 arba 003 reikėtų pasinaudoti galimybėmis pasikonsultuoti su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistais ir įsitikinti, ar tikrai reikalinga tokia pagalba.

GMP, kaip visi sveikatos sistemoje, turi ir kitų užduočių. Mes turime teikti būtinąją pagalbą nukentėjusiems, susirgusiems. Darbo apimtys tikrai yra pakankamai didelės.

Todėl labai norėtume paprašyti žmonių rimtai įvertinti savo epidemiologinę anamnezę, savo būklę, pasikonsultuoti su specialistais, su kuriais yra galimybę pasikonsultuoti ir tik tuomet, kreiptis į greitąją medicinos pagalbą“, – ragino medikas tuos, kurie nuogąstauja, kad gali būti užsikrėtę koronavirusu.

A.Veryga sakė, kad kol kas skambučių Bendrosios pagalbos centre skambučių kiekis yra suvaldomas. Bet ministras taip pat paragino be reikalo nekviesti greitosios pagalbos. 

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė sakė, kad situacija yra labai dinamiška, viskas labai greitai keičiasi, todėl ir rekomendacijos keisis.

„Jeigu taip susiklosto, kad pacientas [dėl koronaviruso] yra atvežamas į gydymo įstaigą, dažniausiai jam tenka ilgiau užtrukti Skubios pagalbos, tai yra, Priėmimo skyriuje. Taip yra, nes turime gaires, kokius tyrimusreikia atlikti ir sprendimus priimti. Todėl tas laikas, kol ateina tyrimų rezultatai, gali užtrukti net iki 12 ar 24 valandų.

Mes, medikai, prašome žmonių, visuomenės, ramybės, supratimo ir pasiruošimo tam, kad gali tekti gydymo įstaigoje šiek tiek užtrukti“, – ragino profesorė.

Profesorė Auksė Mickienė, Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė, beveik 20 metų patirtį infekcinių ligų gydyme turinti specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad koronavirusas turi dvi stadijas.

„Pirma stadija yra tada, kuomet problema apima tik žmones, kurie iš kažkur grįžo ir susirgo šia liga.

Antroji stadija yra, kuomet prasideda šito viruso sukėlėjo plitimas visuomenėje.

Kol kas turime džiaugtis, kad esame pirmoje stadijoje, kuomet tik įtariame šitą ligą žmonėms, kurie yra grįžę iš pavojingų rajonų.

Kritinis momentas, kad stadija „A“ nepereitų į stadiją „B“, kad liga neišplistų visuomenėje, yra saviizoliacija namuose pagal labai aiškiai įvardintas 14 dienų rekomendacijas.

Labai norėčiau paprašyti žmonių, kad jie laikytųsi šitų rekomendacijų ir visi tie žmonės, kurie grįžo iš tų regionų, kuriuose virusas jau plinta visuomenėje, izoliuoti save ir padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad mūsų visuomenėje šitas virusas neišplistų“.

A.Veryga patikslino, kad koronaviruso židiniais nelaikomos šalys tuomet, kai ligos atvejai yra izoliuoti, įvežtiniai, kuriuos galima lengvai atsekti ir kontroliuoti. Židiniais laikomos šalys tada, kai liga paplinta visuomenėje ir tampa nebekontroliuojama.

Tuo pačiu A.Veryga nuramino, kad artimiausiu metu į Klaipėdą atplauksiantis kruizinis laivas neplauks pro šalis, kur yra koronaviruso protrūkiai.

Kovo 3 dieną iki 13 val. buvo ištirta dešimt mėginių dėl koronaviruso. Visų jų rezultatai neigiami. Laukiami dar trijų mėginių rezultatai.

Kol kas Lietuvoje patvirtintas vienintelis koronaviruso atvejis. Vasario 28-osios naktį buvo patvirtinta, kad juo užsikrėtė 39 metų šiaulietė, kuri grįžo iš Italijos miesto Veronos.

Šiuo metu ji tebėra izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nors jaučiasi gerai, nes pirmadienį, kovo 2 dieną, atliktų pakartotinų tyrimų dėl koronaviruso rezultatai buvo teigiami.

Pasaulyje nuo kiniško koronaviruso jau registruota daugiau nei 3,1 tūkst. mirčių, iš viso užfiksuota daugiau nei 91,3 tūkst. atvejų.

Primename, kad koronavirusas, vėliau gavęs pavadinimą COVID-19, prasidėjo Uhane 2019 metų gruodžio pabaigoje. Vėliau jis išplito į Aziją, JAV, pasiekė Prancūziją ir apėmė kitas šalis.

Ilgą laiką Lietuvoje koronaviruso nebuvo. Buvo keletas įtarimų, kad Lietuvos gyventojai užsikrėtė grėsminguoju virusu, bet iki vasario 28-osios nė vienas jų nepasitvirtino.

Vis dėlto dėl koronaviruso vasario 26 dieną Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą šalyje paskelbti ekstremalią padėtį.

Šis žingsnis buvo orientuotas į prevenciją – geresnį pasirengimą pavojingam koronavirusui.

Aiškinta, kad šis sprendimas leis veiksmingiau vykdyti su prevencija susijusias procedūras.

Taip pat buvo nuspręsta sukurti valstybės lygio operacijų centrą, skirtą tiek koordinuoti pasirengimui koronavirusui, tiek rekomendacijoms dėl papildomų priemonių ir sprendimams, susijusiems su visuomenės informavimu, kad jis būtų tinkamas ir operatyvus.

Inkubacinis koronaviruso laikotarpis gali trukti iki 2 savaičių, o kai kuriais atvejais tęstis net ir iki mėnesio.

Koronavirusas gali būti perduotas ir besimptominiu periodu, tai yra žmogus, nežinodamas, kad užsikrėtė, gali virusą platinti kitiems.

Koronaviruso simptomai yra tokie pat, kaip paprasto gripo, įskaitant sausą kosulį, karščiavimą ir apsunkintą kvėpavimą.

Šiuo metu žinoma, kad pirmose ligos stadijose koronavirusas daugiau randamas nosiaryklėje, o vėlesnėse stadijose nosiaryklėje jo gali nebebūti, bet jis gali būti randamas išmatose. Tai yra, toliau pažeidžiamas žarnynas ir virusas dauginasi ten.

Kaip sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas, efektyvių antivirusinių vaistų prieš koronavirusą kol kas nėra. Vis dar nesukurti ir skiepai.

„Dabar gydytojai padeda ligoniui tik pačiam pasveikti“, – lankydamasis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“ kalbėjo S.Čaplinskas.

Profesorius pridūrė, kad sunkiausiai šiuo virusu serga ir miršta silpniausi – senjorai ir turintys lėtinių bei chroninių ligų. Jiems ši liga ypač pavojinga.

Norint apsisaugoti nuo koronaviruso, ypač keliaujant po šalis, kuriose ši liga ypač išplitusi, reikėtų neužmiršti elementarių saugumo taisyklių: pirmiausia vengti lankytis ten, kur gali būti sergantys žmonės.

Taip pat reikėtų vengti būti arti gyvūnų, valgyti tik gerai termiškai apdorotą maistą, paisyti kosulio ir čiaudulio etiketo ir laikytis rankų higienos – stengtis jas kuo dažniau plauti, geriausiai – ūkišku muilu.