Išleidžiamas po 2 testų?
Infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis sako, kad iš tiesų toks klausimas kilo ir jam.
„Dabar reikalingi du neigiami pasėliai su poros dienų pertrauka, kad specialistai galėtų pasakyti, kad žmogus nebegali išplatinti viruso. Ar visiems besigydantiems tie pasėliai yra paimami, pasakyti negaliu. Žinote, kad visą laiką problemų buvo su reagentais, testais. Jų neužtekdavo.
Man taip pat kilo klausimas, kad neaiškus likimas tų žmonių, kurie užsikrėtę ir paguldyti į gydymo įstaigas. Išleistą iš ligoninės turime tik vieną moterį. Galbūt likusiesiems testų rezultatai vis dar yra teigiami – toks vaizdas susidaro“, – svarstė ilgametę patirtį turintis infektologas.
Pagal PSO nurodymus, pasak profesoriaus, pacientai turi būti išleidžiami iš gydymo įstaigos tada, kai nepasireiškia klinikiniai simptomai, o du testai dėl užkrečiamosios ligos yra neigiami.
„2003 metais (SARS protrūkio metu – red.) dar telefonu būdavo pasekami tokie pacientai, ar nėra ligos atkryčio“, – pasakojo profesorius.
Nėra nustatytos tvarkos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė portalui lrytas.lt teigė, kad lietuviai nuo koronaviruso sveiksta, kaip ir viso likusio pasaulio gyventojai.
„Tiesiog nėra dar algoritmo, kuris nurodytų gydantiems gydytojams. Jį Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai rengia asmens sveikatos priežiūros specialistams.Tai yra naujas dalykas: pats virusas, aplinka, rekomendacijos. Kaip įvardyti pasveikusį asmenį? Koks intervalas tarp jų turi būti? Kai bus šitas algoritmas, bus galima identifikuoti, ar pacientas sveikas, ar jam dar reikia gydytis. Aš negalėčiau pasakyti, kada tas algoritmas bus, tačiau tikrai netrukus“, – tikino D. Razmuvienė.
Viruso nustatymas po mirties – normali praktika
Paklausta, kodėl iš 5 mirčių atvejų trimis koronavirusas (visi Ukmergėje) buvo nustatytas po mirties, D. Razmuvienė teigė, kad tai – įprasta praktika.
„Apibrėžtis, kam imami tyrimai – nuolat keitėsi dėl kintančios epidemiologinės situacijos aplinkoje. Kadangi tokių atvejų apskritai, nekalbant apie naujajį virusą, pasitaiko nuolat – tai anokia naujiena.
Kiekvienos infekcinės ligos atveju galima tirti žmogų ir po mirties. Kalbant apie koronavirusą, kadangi iš pradžių nebuvo pasakyta, kada tirti platesnį ratą žmonių, tai ir nebuvo daroma.
Dabar tvarka tokia, kad kiekvienas asmuo, gulintis ligoninėje su bet kokia liga, turi būti ištirtas nes galbūt jis yra užsikrėtęs. Kadangi tuo laiku daryti nereikėjo, tie pacientai (mirusieji – red.) turėjo labai daug sunkų lėtinių ligų, jie jas ir gydėsi.
Taip įvyko, kad po mirties, atliekant autopsijas, kitus tyrimus, nustatytas koronavirusas. Medikams tai anokia naujiena“, – aiškino D. Razmuvienė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė pripažino, kad kalbama apie tai, kad autopsijų atlikti koronaviruso atveju nereikėtų.
„Dabar jei žmogus buvo atvykęs į gydymo įstaigą tarkime dėl somatinės ligos, jam vis tiek paiimamas ėminys, jei jis teigiamas, žmogus guldomas į izoliatorių, bet gydoma ta jo lėtinė paūmėjusi liga. Jei tai baigtųsi blogai, tada autopsija nebūtų daroma.“
Ji akcentavo, kad autopsijos po mirties gali būti atliekamos tik su vėlionio artimųjų sutikimu.
