Meras žurnalistų remtas prie sienos dėl to, kur ta klinika bus įsteigta, kodėl jos neplanuojama steigti pirminės sveikatos priežiūros centruose ir pan.
Žadėjo steigti Tuberkuliozės filiale
Primename, kad trečiadienį Klaipėdos meras po miesto Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio žadėjo, vadinamąją Karščiavimo kliniką Klaipėdoje steigti Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filiale.
„Tai yra vieta, kuri atitinka visus reikiamus parametrus, keliamus tokiai įstaigai, tiek lokacijos, tiek pastato pritaikymo, tiek stovėjimo aikštelės, tiek privažiavimo ir, be abejo, medicininės įrangos bei specialistų, galinčių dirbti šitą darbą, prasme“, – pastebėjo V.Grubliauskas.
Mero teigimu, Karščiavimo klinikos nuspręsta nesteigti Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centruose, nes jie neatitinka visų būtinų parametrų.
Tuberkuliozės filialo vadovė: toks žingsnis nepateisinamas
Tačiau Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialo vadovė Romualda Gylienė išsakė kitokią poziciją.
Gydytojos nuomone, sprendimas jos vadovaujamoje įstaigoje steigti vadinamąją Karščiavimo kliniką kelia ypač pavojų tuberkulioze sergantiems pacientams.
Socialiniame tinkle „Facebook“ ji parašė:
„Karščiavimo klinikos įkūrimas Tuberkuliozės filiale – nepateisinamas žingsnis. Rizikuojame užkrėsti sveikuosius
Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija trečiadienį sprendė dėl Karščiavimo klinikos Klaipėdoje ir, anot Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Rožės Perminienės, medikų bendruomenės akys krypsta į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Manoma, kad karščiavimo klinika galėtų įsikurti šios ligoninės tuberkuliozės padalinyje, kuris turi visą reikiamą infrastruktūrą.
Po posėdžio per konferenciją meras V. Grubliauskas teigė, kad tokią rekomendaciją galima laikyti sprendimu – esą klinika veiks Tuberkuliozės skyriuje P. Lideikio gatvėje.
Apmaudu, kad Ekstremalių situacijų komisija labai neatsakingai sprendė dėl Karščiavimo klinikos, nepagalvodama į kokį pavojų, riziką nukreipia sergančius tuberkulioze ir pacientus, įtariamus užsikrėtus koronavirusine infekcija, kad bus sutrikdyta įprastinė tuberkulioze sergančiųjų priežiūra, kils pavojus žmonėms, užsikrėsti vieniems nuo kitų oro lašeliniu būdu plintančiomis pavojinga ir ypač pavojinga infekcijomis.
Neturėtų TB filialo patalpos būti prioritetu kovojant su COVID-19 infekcija.
Dėl karščiavimo klinikos įsteigimo nesiteirauta Tuberkuliozės filialo administracijos, gydytojų specialistų, infekcionistų, epidemiologų nuomonės, nepasidomėta Tuberkuliozės filialo patalpų išdėstymu, turima šiuo metu rentgenodiagnostine įranga: š.m. veikia vienas 1963 m. rentgeno aparatas (naują planuojama įsigyti tik 2020 m. III ketvirtį) ambulatoriniams ir trims stacionaro skyriams, kuriuose š.m. gydomi 82 atvira tuberkulioze sergantys asmenys. Iš jų – 26 asmenys sergantys atsparia ir ypač atsparia vaistams tuberkulioze.
Patekimas į radiologinį kabinetą yra vienas – per polikliniką, kuri neturi nei izoliavimo patalpų nei atskirų patalpų su sanitariniu mazgu.
Kaip paskirstyti pacientų srautus poliklinikoje, kurioje atliekami radiologiniai tyrimai stacionare gydomiems ir ambulatoriškai dispanserizuotiems tuberkulioze sergantiems pacientams, kurių ambulatorinis gydymas yra nuo 4 mėn. iki 12–18 mėn.
Norime priminti, nors šiuo metu visų žvilgsniai nukrypę į naujojo koronaviruso sukeltą pandemiją, daugiausia mirčių sukelianti infekcinė liga pasaulyje išlieka tuberkuliozė.
Daug metų buvo kartojama, jog tuberkuliozė neaktuali ir išnyks per artimiausius 10–20 metų, tačiau iki šiol nuo tuberkuliozės kiekvieną dieną pasaulyje miršta 4000 žmonių. Galbūt dėl tokio požiūrio Lietuva išlieka viena iš didžiausią bendrą sergamumą ir sergamumą daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze turinčia šalimi Europos Sąjungoje.
Šiais metais Pasaulinė sveikatos organizacija, kovo 24 d. minėdama Tarptautinę tuberkuliozės dieną priminė nepamiršti tuberkuliozės. Jos priežiūrai daug metų skirta nepakankamai dėmesio, todėl koronaviruso sukeltos pandemijos akivaizdoje toliau skirti ypatingą dėmesį, būti budriems – tuberkuliozė buvo, yra ir lieka... PSO skelbia, kad tuberkuliozė yra viena dažniausių mirtingumo nuo užkrečiamųjų ligų priežasčių.
Taigi, pagalvokime ar tikrai norime Tuberkuliozės filiale, t.y. tose pačiose patalpose įkurti Karščiavimo kliniką pacientams, įtariamiems užsikrėtus koronavirusine infekcija, dar vienai ligai nešančiai mirtį...“
Mero pozicija: leisiu sau priminti reikalavimus
Meras V.Grubliauskas stebėjosi, kad Klaipėdos Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje trečiadienį pateiktas pasiūlymas dėl Karščiavimo klinikos Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filiale sulaukė tiek kritikos.
Esą posėdyje dėl siūlymo steigti karščiavimo kliniką Tuberkuliozės filiale per daug niekas neprieštaravo, nors buvo išsakyti kai kurie argumentai.
„Leisiu sau priminti, kad reikalavimai Karščiavimo klinikai yra pakankamai rimti, juo labiau, kad Visuomenės sveikatos centras tame pačiame posėdyje patvirtino, kad labai skrupulingai stebės, kaip jie įvykdomi.
Reikalavimų yra pakankamai daug. Tai yra ir atskiros patalpos, ir nuo kitų padalinių atribota pastato dalis, atskiri įėjimai, privaloma karščiuojančio paciento izoliavimo patalpa, sanitarinis mazgas.
Reikia užtikrinti, kad galėtų privažiuoti, eilė turėtų būti užtikrinta ne daugiau kaip 10 automobilių, taip pat turi būti vieta karščiuojančių pacientų automobiliams.
Aš jau nebekalbu apie rentgeno aparatą, budinčius rentgenologus, be išeiginių nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro dirbantį tą punktą.
Todėl ir buvo siūlomas toks variantas. Juo labiau, kalbant apie regioninę atsakomybę“, – teisinosi V.Grubliauskas.
Kilus triukšmui dėl ketinimų įsteigti Karščiavimo kliniką Tuberkuliozės filiale, meras negalėjo patikslinti, kada ir kur tokia klinika atsidarys.
Administracijos direktorius: Klaipėdos situacija yra išskirtinė
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis taip pat nustebo Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovų pozicija. Trečiadienį po Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio jis sulaukė dėl to griežto rašto iš minėtosios ligoninės vadovo, kurio tonas jį nustebino.
„Buvau nustebęs, tiek gavęs raštą, kurio tonas tikrai yra keistas. Bent jau Klaipėdos situacija tikrai nėra laikoma valstybinės reikšmės ekstremalia situacija, o vietinės reikšmės, nes jokios valstybės pagalbos mes nejaučiame.
Didžiausias smūgis tenka Klaipėdos universitetinei ligoninei, kuriai tenka priimti ir dirbti su visais pacientais, kurie yra įtariami ir serga [koronavirusu].
O abi Klaipėdos ligoninės, kurios yra valstybinės reikšmės ir pavaldumo, ne tik, kad yra rezerve, bet ir jų pagalbos nesulaukiame“, – teigė G.Neniškis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus nuomone, Klaipėdos miesto situacija yra išskirtinė.
„Skirtingai negu Vilnius, Kaunas ar Šiauliai mes pirmiausia turime keltus, kuriais atplaukia iki 600 klientų. Juos visus reikia patikrinti, mėginius ištirti.
Mes vis dar turime vieną–kitą reisą Palangos oro uoste ir septynias regionines savivaldybes, kurios neturi savo komandų ir patikras vėlgi atlieka būtent Klaipėdos miestas.
Sunkiai suvokiama tokia situacija, kai matant, kaip miestas dirba ir kokias turi apkrovas, mes nesulaukiame visiškai jokios pagalbos, orientuojantis į kažkokius perspektyvinius rezervus.
Tikrai nekolegiškas, negražus ir nekorektiškas raštas, nors, pasirodo, mes čia esame apkaltinti nekorektiškumu. Tikiuosi, paklausęs ministro, kad bus sėdamasi prie stalo ir įvertinama kiekvienos savivaldybės situacija, jos resursai, apkrovos, galimybės, infrastruktūra ir tikrai priimti sprendimai“, – vylėsi G.Neniškis.
Kliūtis – rentgeno aparatai
Vilniuje Karščiavimo klinikos veikia dviejose poliklinikose, Kaune – vienoje, Raseiniuose ji taip pat įkurta pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Alytus nusprendė steigti privačiame medicinos centre, įdarbinant savo PSPC medikus.
Kol kas ligoninėje tokią kliniką yra įkurdinęs Vilkaviškis.
Žurnalistai domėjosi, kodėl trečias pagal dydį Lietuvos miestas neturi galimybių savo resursais teikti tokios paslaugos? Mero klausta, ar buvo bandyta kalbėti su privačiomis įstaigomis, kitomis savivaldybėmis dėl specialistų ar patalpų suteikimo. Kodėl ši funkcija priskirta rezervinei Respublikinei Klaipėdos ligoninei, kuri ruošiasi priimti koronavirusu sergančius pacientus?
V.Grubliauskas patikslino, kad kol kas Karščiavimo klinikos funkciją nėra priskirta atlikti Respublikinei Klaipėdos ligoninei.
„Klaipėdos su Vilniumi ir Kaunu tikrai nenorėčiau lyginti, kiek ir kokių pastatų turi jų klinikos, kiek atskirti padaliniai.
Tikrai buvo kalbėta su Klaipėdos miesto gydymo įstaigomis, kurių savininkai yra privatūs steigėjai, tačiau turinčių galimybių ir atitinkančių reikalavimus neatsirado.
Viena iš didžiųjų problemų yra ta, kad praktiškai visi jie neturi rentgeno aparatų ir tą paslaugą gauna iš ligoninių pagal sutartinius įsipareigojimus bei santykius.
Į Klaipėdos [miesto] savivaldybę kreipėsi Klaipėdos rajonas, Palanga, Skuodas, kad vadinamoji Karščiavimo klinika atlieptų ir regioninį poreikį.
Taip, mes žinome, kad jau Kretingoje atsidarė Karščiavimo klinika, bet ji dirba tik pusę dienos ir aptarnauja tik Kretingos rajono gyventojus.
Klaipėdos kontekste kiti 6 regiono partneriai tikisi iš mūsų, kad sutartiniais pagrindais galėtų vežti į Klaipėdą karščiuojančius ligonius“, – aiškino V.Grubliauskas.
Apkrovos žymiai didesnės, nei Kaune ir Vilniuje
Meras atkreipė dėmesį ir į tai, kad Klaipėdai tenka daug didesnis žmonių, kuriems įtariamas koronavirusas, srautas negu kitiems miestams.
„Iki balandžio 1 dienos Klaipėdos miesto mobilaus punkto komanda paėmė 1275 mėginius. Tai yra pusantro karto daugiau, negu mėginių paimta Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus.
Tai įsivaizduokite, kokiomis apkrovomis dirba mūsų specialistai pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC). Tam sutelktos visos Klaipėdos miesto PSPC brigados, jose dirba 40 medikų ir 37 visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Tai yra mūsų pajėgos, dengiant Klaipėdos miesto ir regiono poreikį“, – sakė V.Grubliauskas.
Mero teigimu, jau parengtas raštas, kuris nusiųstas premjerui Sauliui Skverneliui, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Prezidentūrai apie Klaipėdos miesto situaciją ir jos niuansus bei sprendimo, kur steigti Karščiavimo kliniką, paaiškinimas.
Abejojo, kad respiratorius verčia naudoti pakartotinai
Pasidomėjus, kiek respiratorių skiriama Klaipėdos medikams, dirbantiems koronaviruso židiniuose, V.Grubliauskas pastebėjo, kad respiratoriai yra skirtingi ir nuo to priklauso jų naudojimo laikas.
„Respiratorių bent Klaipėdos universitetinei ligoninei per parą reikia apie 1500, vadinamųjų kaukių – virš 3000. Įsivaizduokite, apie kokius kiekius mes kalbame.
Kalbant apie respiratorius, kurie galioja apie keturias valandas, o kažkas kažkur liepia naudoti ilgiau, aš tikrai neturiu tokių faktų ir tikrai abejoju, kad šiais laikais kas nors rizikuotų žaisti su ugnimi tokioje jautrioje, sudėtingoje ir įtemptoje situacijoje“, – sakė meras.
Dalis medikams skirtų apsaugos priemonių yra brokuotos
Taip pat Klaipėdos meras neneigė, kad dalis uostamiesčio gydymo įstaigas pasiekusių valstybės įsigytų apsaugos priemonių yra brokuotos.
„Taip, reikėtų patvirtinti. Kiek man pateikė informacijos, kad tie dideli kiekiai, kurie atkeliavo į Lietuvą, Vyriausybės užsakymu, valstybės užsakymu, nemaža dalis jų yra tikrai brokuoti“, – ketvirtadienį pareiškė meras.
„Broko lygis yra skirtingas: kai kurios atkeliavusios apsaugos priemonės 95 procentais yra tinkamos, o 5 procentais kažkoks brokas yra. (...) Tai nereiškia, kad dėl tų 5 procentų netinkamumo jos yra išmetamos arba utilizuojamos, jos turbūt gali būti naudojamos, bet tiktai, be abejo, visiškai kitokiose rizikos zonose“, – sakė jis.
Jo žiniomis, dalis brokuotų priemonių turėtų būti pakeistos ir „tame procese dalyvauja ir didžiųjų valstybių ambasados“.
„Bet faktas yra tas, kad ne viskas ateina tos kokybės, kas buvo užsakyta ir ko buvo tikimasi“, – sakė V.Grubliauskas.
Jis negalėjo patikslinti, kokios tiksliai apsaugos priemonės yra netinkamos.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad iš Kinijos įsigytos apsaugos priemonės medikams yra tiriamos, ketvirtadienį tikimasi sulaukti informacijos dėl jų kokybės.
Ministras sakė, kad jos nebūtinai yra brokuotos bet gali būti „kitokių niuansų“, tokių kaip netinkami dydžiai.Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienio vakarą skelbė, jog medikams išdalinta jau 3,2 mln. apsaugos priemonių.
Vyriausybė skelbė, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln. vienkartinių chalatų, per 1 mln. apsauginių kombinezonų su gobtuvu, 15 mln. vienkartinių pirštinių, 3,6 mln. antbačių.
Šioms priemonėms pirkti Vyriausybė skyrė 24 mln. eurų.
Ligoninėje dėl koronaviruso gydomi 57 pacientai
Pasak mero, šiuo metu nuo COVID-19 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi 57 pacientai, iš jų yra ir 10 gydytojų ir 20 slaugytojų.
„Dar nemažai žmonių gydosi savarankiškai namuose, tie skaičiai žymiai didesni“, – neabejojo meras.
