„Mūsų ligoninė turi problemų: turbūt didžiausia yra, žinoma, baimė žmonių, panika, ir kai kurių medikų, gydytojų vengimas dirbti su COVID-19 pacientais. (...) Tačiau turbūt didžiausia problema mūsų, gal ir kitų, tai yra komunikacija: šiandieną mus kritikuoja ir, manau, teisingai, dėl komunikacijos, dėl nepateikimo patikrinimo rezultatų, pavėlavimo, ir panašiai“, – Klaipėdos savivaldybės tarybos nariams ketvirtadienį sakė jis.
„Su komunikacija yra prastai, kadangi žmonių pas mus yra daug, kiekvienam nepaskambinsi, elektroninio pašto ne visi skaito. Tai yra blogai, mėginame mes tą gerinti“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
Kritika dėl asmens apsaugos priemonių ir infekuotumo
V.Janušonio teigimu, 8 ligoninės skyriai buvo uždaryti ne dėl COVID-19 infekcijos, bet ruošiantis jai, kad vadinamasis infekcinių ligų korpusas būtų skirtas tik užsikrėtusiems koronavirusu.
V.Janušonis pastebėjo: „Ligoninės vadovai, ir aš tame tarpe, buvom kritikuojami dėl trijų pagrindinių dalykų: asmens apsaugos priemonių ir personalo bei pacientų infekuotumo.
Asmens apsaugos priemonėmis ligoninė apsirūpino pati ir naudojo rėmėjų teiktą paramą.
Iš valstybės rezervo labai nedideli asmens apsaugos priemonių kiekiai gauti vasario 27–28 dienomis.
Po to iš SAM, nors turėjome būti aprūpinti centralizuotai, asmens apsaugos priemones pradėta gauti tik kovo 28 dieną, tai yra po mėnesio“.
V.Janušonis neigė, kad KUL yra ypač daug infekuotų medikų ir pacientų: „Mes nesame kažkokia išskirtinė ligoninė, kaip mėginama pateikti. Visose ligoninėse, ypač tose, kur tiesiogiai susiduriama su COVID-19 infekcija, yra infekuotų medikų, yra infekuotų pacientų.
Mūsų ligoninėje iš 54 infekuotų Klaipėdos medikų dirba 36 medikai, tai yra apie 3,4 procento. Tai yra panašus procentas, kaip ir infekuota visuomenės dalis Lietuvoje“.
V.Janušonis sakė, kad jo vadovaujamoje gydymo įstaigoje buvo du koronaviruso infekcijos židiniai. Vienas jų – KUL Akių ligų skyrius. Infekcijos šaltinis įvežtinis – iš užsienio grįžęs vienos darbuotojos sutuoktinis. COVID-19 užsikrėtė 18 Akių ligų skyriuje dirbusių ligoninės darbuotojų, taip pat mirė trys šiame skyriuje gydyti koronavirusu užsikrėtę pacientai.
„Kas galėjo numatyti tai?“ – stebėjosi vyriausiasis gydytojas.
Posto žadėjo nesilaikyti įsikibęs
Ligoninei V. Janušonis vadovauja beveik keturis dešimtmečius – nuo 1982 metų su metų pertrauka 2000 metais, kai jis dirbo sveikatos apsaugos ministru.
„Miesto taryba, merai visą tą laikotarpį, kol aš dirbu, o aš ilgokai dirbu, mūsų Klaipėdos universitetinę ligoninę palaikė ir gynė nuo įvairių politinių skersvėjų ir reformų iš sostinių“, – teigė V.Janušonis.
Pasigirdus raginimams vadovą nušalinti, V.Janušonis sako, kad gerbs bet kokį sprendimą ir nesilaiko įsikibęs kėdės, bet pabrėžė, jog jaučia atsakomybę už ligoninę.
„Mano garbės supratimas, mano gyvenimo ir darbo principai neleidžia taip imti, nusileisti šitam šmeižto, melo, neigiamos informacijos organizuotai lavinai“, – tvirtino jis.
Reikalauja nušalinti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytoją: „Mes bijome dėl savęs“
Vadovas žadėjo gerbti tokius sprendimus, kokius taryba ir meras priims jo ar ligoninės atžvilgiu.
Sustabdė didelės dalies ligoninės veiklą
Praėjusios savaitės pabaigoje dėl infekcijų kontrolės pažeidimų sustabdyta didelės dalies Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrių veikla. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsiminė, jog dėl nustatytų pažeidimų svarstoma kreiptis į teisėsaugą.
V.Janušonis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams kalbėjo, kad KUL tyrė 4 komisijos.
„Patikrinimo aktą, tokį tarpinį, turime tik vieną iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento“, – teigė V.Janušonis.
V. Grubliauskas: klystame visi
Ligoninės steigėja yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas anksčiau yra sakęs, jog sprendimai dėl ligoninės vadovų atsakomybės galės būti priimti susipažinus su ministerijos išvadomis bei ketvirtadienio posėdyje išklausius ligoninės vadovą.
Išklausęs mediką uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad nušalinti V. Janušonį būtų nesunku, tačiau tam, atkreipė dėmesį jis, reikia teisinės motyvacijos. Kartu meras teigė, kad svarbiausia yra ištaisyti trūkumus savivaldybei pavaldžioje KUL.
„Turime pripažinti, kad klystame visi – nuo ministro iki sanitaro, nuo mero iki premjero. Visi klaidų padarome – tie, kurie ypatingai daug dirbame. Pirmiausias dalykas yra ne personalijos klausimas, o kas, kada ir kaip ištaisys trūkumus, kurių yra. Jie yra identifikuoti“, – sakė V. Grubliauskas.
Jis teigė, kad privalo būti išklausyti visi KUL medikai, darbuotojai, o problemos ištaisytos kuo greičiau.
Patikrinimo duomenis perdavė prokuratūrai
A. Veryga pirmadienį pranešė, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo kilę daug rizikos tiek personalui, tiek pacientams užsikrėsti, tinkamai neorganizuota infekcijų kontrolė.
Ministro teigimu, nesutapo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir į ligoninę nuvykusiems ekspertams pateikti duomenys dėl užsikrėtusio personalo ir pacientų, neužkirstas kelias kontaktuoti darbuotojams, dirbusiems su infekuotais pacientais ir nedirbusiems su jais.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikto tarnybinio patikrinimo akto išvados, kaip anksčiau informavo A.Veryga, yra perduotos Generalinei prokuratūrai.
Daugiausia pasveikusiųjų, bet ir daug mirusiųjų
V.Janušonis, pristatydamas ligoninės situaciją Klaipėdos miesto savivaldybės nariams, pasidžiaugė, kad yra ir gerų naujienų: iš 10 Lietuvoje pasveikusių nuo COVID-19 pacientų, 9 gydėsi KUL.
Susiję straipsniai
„Dar du gydytojai dėl laboratorijos reagentų ir technikos [gedimų], pasirodo, kad buvo sveiki. Tai dar sumažėjo 2 medikais deklaruojamas infekuotumas mūsų ligoninėje. Jie bus išbraukti iš sąrašo“, – žadėjo V.Janušonis.
Tačiau KUL išsiskiria ir dideliu čia gydytų koronavirusine infekcija užsikrėtusių pacientų mirtingumu. Nuo COVID-19 mirė jau 4 ligoninės pacientai. Apie ketvirtąją KUL pacientės, 98-us metus ėjusios gamtos mokslų daktarės Elenos Stankūnienės, mirtį pranešta ketvirtadienį popiet.
Situacijai nagrinėti sudarys darbo grupę
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ketvirtadienio posėdyje išklausė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovo V.Janušonio paaiškinimų apie situaciją ligoninėje bei ruošiasi sudaryti darbo grupę, kuri aiškintųsi situaciją ligoninėje bei siūlytų tolesnius sprendimus.
Dėl šios darbo grupės sutarti planuojama penktadienį.
„Pirmiausias dalykas dabar yra ne personalijos klausimas: kas, kada ir kaip ištaisys trūkumus, kurių yra. Jie yra identifikuoti, jie – yra, tai nesugalvoti dalykai, nepritempti“, – tarybos posėdyje kalbėjo uostamiesčio meras V.Grubliauskas.
„Taip, aš girdėjau aukščiausių valstybės vadovų pamąstymus, tam tikras užuominas, bet pagal medžiagą, kurios mes niekas nematėme. Nemačiau, negaliu nei kvestionuoti, nei kritikuoti, ką matė prezidentas, ką matė premjeras, ką matė ministras. Jie turbūt matė ir žino daugiau. Bet jeigu einame tuo keliu, mes visi turime tą matyti, steigėjas turi tą matyti ir tada daryti teisingas išvadas“, – pabrėžė jis.
Meras teigė kol kas matęs tik tarpinę patikrinimo išvadą, todėl ragina sprendimus priimti tuomet, kai bus gautos visų ligoninę tikrinusių įstaigų išvados.
Tarybos nariai ketvirtadienį svarstė sudaryti darbo grupę, kurioje dirbtų KUL veikiančios profesinės sąjungos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ir kiti specialistai.
Tarybos narių nuomonės išsiskyrė
Tarybos narių pozicijos posėdyje išsiskyrė: vieniems raginant palaikyti ligoninės vadovą, kiti primygtinai ragino jį atsistatydinti ar nusišalinti.
„Jūs pavertėte ligoninę mūšio lauku ir tame mūšio lauke esantys medikai – įtampoje dėl savo sveikatos, jie turi priimti ligonius. Ar jūs įsivaizduojate efektyvų darbą tokioje situacijoje? (...) Daktare, paprasčiausiai nusišalinkite pats, be mūsų pagalbos. Nusišalinkite laikinai, tada bus atlikti visi tyrimai ir visa situacija paaiškės“, – ragino tarybos narė Lietuvos centro partijos atstovė Nina Puteikienė.
Tuo tarpu taip pat taryboje esantis Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, priklausantis Klaipėdos mero rinkimų komitetui, ragino palaikyti su koronavirusine infekcija kovojančią ligoninę.
„Dabartinis vadovo nukryžiavimas – vis tik šiandien Velykų Didysis ketvirtadienis, labai simboliška – yra visiškai nenaudingas ir žalingas Klaipėdos sveikatos priežiūrai“, – kalbėjo jis.
A. Razbadauskas, šalia to, kad yra rektorius, taip pat dirba Klaipėdos jūrininkų ligoninėje chirurgu.
„Labai keistai man atrodo kai kurių kolegų, ypač jaunesnės kartos, pasisakymai apie instrukcijų stoką, nepakankamą testavimą, apsaugos priemonių kiekį – visame pasaulyje jų trūksta. Šiame laikmetyje nekelkime savo asmeninių poreikių, reikia susitelkti į bendrą sveikatos sistemos stabilumą“, – akcentavo jis.