„Įstaiga gali priimti tiek pacientų, kiek gali užtikrinti maksimaliai jų saugą“, – tokiu principu, anot viceministrės, bus vadovaujamasi, atnaujinant planinių medicinos paslaugų tiekimą.
Poreikis tikrai yra
Kardiologas prof. Pranas Šerpytis patikino, kad skubi pagalba žmonėms buvo teikiama viso karantino metu, tačiau yra žmonių, kurie dėl karantino tiesiog nesikreipė į medikus.
„Žmonės tiesiog nesikreipia ir gali ta liga progresuoti, ir mes jau gydome komplikacijas. Ir dabar jau matome ligonių, kurie ilgai laukia ir jiems išsivysto miokardo infarktas“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė prof. P.Šerpytis.
Jis patikino, kad su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jau aptarti pagrindiniai principai, kaip būtų galima pradėti teikti planines kardiologines paslaugas.
Ankstesnės tvarkos kurį laiką nebus
„Mes visi turėtume sutarti, manau, dėl to abejonių nekyla, kad tos priemonės, kurios buvo pritaikytos karantino laikotarpiu, karantino pradžioje, buvo būtinos ir jos iš tikrųjų veiksmingos – leido pakankamai greitai pažaboti infekcijos plėtrą šalyje.
Situacija gerėjanti ir natūralu, kad mes norime grįžti į tą būtąjį laiką. Tačiau yra labai svarbu suvokti, kad mes grįšime į realybę, tačiau ji bus kitokia, nei buvo. Mes tikriausiai dar kurį laiką gyvensime kartu su tokia šalia egzistuojančia COVID grėsme.
Todėl sveikatos sistema turi tinkamai pasiruošti tam, kad galėtų priiminėti planinius pacientus, tačiau kiek kitomis sąlygomis nei tai buvo prieš karantiną. Tos kiek kitos sąlygos iš tiesų yra ypatinga infekcijų kontrolė. Mes turime užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra labai sudėtingi organizmai, netaptų infekcijos židiniais“, – teigė L.Jaruševičienė.
Sprendimas – jau trečiadienį
Pasak viceministrės, reikalavimas įstaigoms, kurios ruošiasi atnaujinti savo paslaugas, yra labai aiškus. O pats Vyriausybės nutarimas, leisiantis teikti planines medicinines paslaugas, turėtų būti priimtas trečiadienį.
Tiesa, planinės odontologinės paslaugos šiuo etapu dar nebus atnaujinamos.
„Yra labai aiškus ir labai bendras (principas – aut. past): įstaiga gali priimti tiek pacientų, kiek gali užtikrinti maksimaliai jų saugą.
Mes tikimės, kad Vyriausybės nutarimas bus patvirtintas trečiadienį ir tuomet kuo įstaiga greičiau pasiruoš užtikrinti maksimalią pacientų saugą savo įstaigoje, tuo greičiau ji galės aktyvuoti savo planines paslaugas“, – tikino SAM atstovė.
Sieks atskirti rizikos grupių pacientus
„Vėlgi Vyriausybėje praeitą savaitę buvo patvirtinta COVID valdymo strategija. Vienas iš pagrindinių elementų, aukštos rizikos arba tos didelės rizikos žmonių ir žemos rizikos žmonių atskyrimas.
Turime suprasti, kad kuomet visi buvome užsidarę namuose ir turėjome labai mažai socialinių kontaktų, rizika visiems buvo pakankamai maža. Kuomet aktyvumas socialinis didėja, atsidaro parduotuvės, kirpyklos, įvairios darbovietės, tie žmonės, kurie yra mažos rizikos, jie išeina į visuomenę.
Šiuo laikotarpiu mes turime ypatingai apsaugoti aukštos rizikos žmones, tai yra vyresnio amžiaus žmones, turinčius lėtinių ligų, nes tiems žmonėms COVID yra labai pavojingas“, – tikino L.Jaruševičienė.
Pasak jos, rizikos grupių apsauga nereiškia, kad gydymo įstaigos turės atverti atskiras duris rizikos grupėms priklausantiems asmenims, kad atskirtų juos nuo žemos rizikos grupių, nes tokių galimybių dalis įstaigų paprasčiausiai neturi.
„Kad būtų numatyti atskiri srautai, kad aukštos rizikos žmonės ir žemos rizikos žmonės nesimaišytų, tai taip, tą reikės užtikrinti“, – kalbėjo viceministrė.
Ji taip pat akcentavo, kad vertėtų pamiršti ir bendrą laukimą eilėse prie gydytojų kabinetų durų: darbas turės būti organizuojamas aiškiau ir efektyviau, patalpos dezinfekuojamos, tarp tiesioginių konsultacijų įterpiamos nuotolinės.
