Premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad aukštos rizikos grupei galios privalomi reikalavimai, o vidutinės – tik rekomendacijos. Tiesa, visuomenei kilo klausimų, kaip artimiausius dvejus metus turės gyventi aukštos rizikos grupei priklausantys asmenys ir ar jie nebus eliminuoti iš viešo gyvenimo.
Kaip gyvens senjorai ir sergantys lėtinėmis ligomis?
Visuomenės informavimo grupės (VIG) dėl koronaviruso vadovas Giedrius Surplys ketvirtadienį šiek tiek plačiau paaiškino, kai gyvensime toliau ir tvirtino, kad senjorai nebus įkalinti namuose, o tokios saugumo priemonės, kaip dezinfekcinis skystis ar veido apsaugos priemonės, taps kasdienybės dalimi.
„Yra išskirtos trys grupės: yra žmonės, kurie yra aukštos rizikos grupėje – jiems yra virš 60 metų arba jie turi sunkias lėtines ligas. Šiuos asmenis mes turime saugoti su padidintu jautrumu ir rūpesčiu. Bet tai tikrai nereiškia, kad tie žmonės bus izoliuoti, uždaryti namuose, kad jiems nebus galima dirbti, pramogauti. Tikrai ne.
Tiesiog tie žmonės ir su jais kontaktus turintys vaikai, anūkai, artimieji, kaimynai, turės priprasti laikytis tam tikrų saugumo priemonių, kurias karantino metu daugelis ir įpratome naudoti. Tam bus detalesni sprendimai vėliau, bet principas yra toks, kad aukštos rizikos grupę mes saugome labiau“, – sakė G.Surplys.
Išskirtinės rekomendacijos ir vidutinei rizikos grupei
Anot jo, vidutinės rizikos grupės asmenims – gyvenantiems ar dirbantiems su aukštos rizikos grupės asmenimis – bus numatytos tam tikros rekomendacijos, kaip elgtis, turint kontaktą su aukštai rizikos grupei priklausančiais žmonėmis.
„Įvedama nauja grupė – vidutinės rizikos asmenys. Tai yra žmonės, kurie dažnai ar nuolatos turi kontaktą su vyresnio amžiaus žmonėmis arba sergančiais lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, Maltos ordino savanoris, nešantis sriubą senoliui, studentas, gyvenantis pas močiutę.
Jiems bus rekomendacijos, kaip reikia saugoti savo vyresnio amžiaus artimuosius arba žmones, kuriems mes norime padėti“, – žadėjo VIG vadovas.
Jis pridūrė, kad tokios saugumo priemonės, kaip kaukės ar dezinfekcinis skystis visuomenei taps kasdienybės dalimi.
„Žemos rizikos grupė turės galimybę gaivinti Lietuvos ekonomiką ir grįžti į gyvenimą. Vėlgi, tais atvejais, kai galime sukelti riziką kitiems, galbūt viešose erdvėse ar prekybos vietose, tam tikri apribojimai išliks.
Kaip sakome, dezinfekcinis skystis, medicininės kaukės – visa tai taps labai įprasta kasdienybės dalimi. Galbūt ne visada, kaip yra dabar, bet tai bus įprasta“, – akcentavo G.Surplys.
Žmonės suskirstyti į tris rizikos grupes
Vyriausybės trečiadienį priimtoje COVID-19 valdymo strategijoje numatyta visus asmenis suskirstyti į tris rizikos grupes: aukštos, vidutinės ir žemos rizikos. Kuo aukštesniam rizikos laipsniui bus priskiriamas asmuo, tuo didesnės apsaugos priemonės jam bus taikomos.
Konkrečios priemonės strategijoje nenurodytos. Dokumente taip pat atkreiptas dėmesys į būtinybę keisti ekonomikos vystymo kryptis.
„Sutelkus visus finansavimo šaltinius, investicijos turėtų pasiekti vidutiniu laikotarpiu tas sritis, kurios labiausiai padės ekonomikai atsigauti ir užtikrins tvarią ekonomikos plėtrą. Todėl finansavimą tikslinga skirti žmogiškajam kapitalui, skaitmeninei ekonomikai, inovacijoms, ekonominei infrastruktūrai ir energetikai“, – rašoma strategijoje.
Vyks tikslinis žmonių testavimas
Dokumente prognozuojama, kad lengvinant karantino sąlygas, užsikrėtusiųjų gali padaugėti, susidaryti naujų viruso židinių. Kaip vienas pagrindinių infekcijos valdymo instrumentų numatomas iniciatyvus tikslinis testavimas.
„Toks testavimas bus atliekamas ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir globos namuose, kur kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti asmenims, priskiriamiems aukštam rizikos laipsniui dėl asmeninių rizikos veiksnių, ir medikams“, – teigiama strategijoje.
Tikslinius tikrinimus taip pat ketinama vykdyti parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais.
„Bus nustatyti konkretūs kriterijai, kokiais parametrais vadovaujantis turėtų būti pasirenkamos tikslinės grupės ar objektai iniciatyviam tiksliniam testavimui“, – rašoma dokumente. Be to, ketinama vykdyti ir atsitiktinį testavimą šalies bei atskirų regionų mastu.
Dėmesys – asmens apsaugos priemonėms
Atsižvelgus į jau turimą patirtį gydant koronavirusu užsikrėtusius pacientus, planuojama iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį. Bus svarstoma įvesti naują nuolatinę sveikatos priežiūros paslaugų grupę – COVID-19 ligos padarinių gydymą.
Įsitikinusi, kaip svarbu užsitikrinti asmens apsaugos priemonių rezervą, Vyriausybė žada sudaryti konkrečius ilgalaikius tokių priemonių poreikio, įsigijimo rinkoje, tiekimo grandinių nustatymo planus.
„Daug dėmesio bus skiriama tam, kad asmens apsaugos priemonės būtų gaminamos vietinėje rinkoje, taip pat būtų sukurtas jų licencijavimui reikalingas mechanizmas“, – tvirtinama strategijoje.
