Tarp naujausių koronaviruso atvejų – 4 mįslingi užsikrėtimai, užkratas į Lietuvą pateko ir iš Lenkijos

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 19 naujų koronaviruso atvejų – tai didžiausias patvirtintų dienos užsikrėtimų skaičius pastarąjį mėnesį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė pasakojo, kad iš 19 per pastarąją parą nustatytų atvejų keturių nepavyko aptikti jokio sąlyčio su šiuo metu tebeliepsnojančiais židiniais.

Visi šie keturi mistiniai atvejai nustatyti Vilniaus apskrityje.

„Jie yra visiškai nauji ir negali būti susieit su jokiu židiniu“, – komentavo R.Lingienė.

Vienas iš šių atvejų nustatytas Vilniaus rajone esančios ambulatorijos darbuotojui, kuris spėjo sudalyvauti ir asmeninėje šventėje, kur dalyvavo 31 asmuo.

Iš viso su šiuo darbuotoju sąlytį turėjo net 77 asmenys. 8 asmenys traktuojami, kaip turėję didelės rizikos sąlytį. Iš jų – 4 bendradarbiai ir 4 pacientai.

Taip pat COVID-19 diagnozė patvirtinta dviem Vilniaus apskrities gyventojams, kurie nedirba jokioje ypatingos rizikos darbovietėje, pvz., gydymo ar slaugos įstaigoje. Vienam iš šių asmenų koronavirusas nustatytas, prieš guldant į ligoninę.

Neaišku ir kaip užsikrėtė Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojas. Anot R.Lingienės, jis nėra paramedikas.

Nustatyta 13 sąlytį su šiuo asmeniu turėjusių žmonių, iš kurių 10 – bendradarbiai. Tačiau, R.Lingienės teigimu, Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbantys asmenys tinkamai naudoja asmens apsaugos priemones, tad virusas išplisti neturėtų.

Koronavirusas neapleidžia ir VUL Santaros klinikų, tapusių koronaviruso židiniu.

Ketvirtadienį patvirtinti šeši su Santaros klinikomis susiję atvejai: užsikrėtė 3 darbuotojai, vienas pacientas ir du darbuotojų artimieji.

Tiesa, kol kas epidemiologė negalėjo patikslinti, kurių skyrių darbuotojams ir pacientui nustatytas koronavirusas.

Užsikrėtė dar trys vaikai

Trečiadienį pranešta, kad koronavirusu užsikrėtė trys gegužės gale Kernavėje vykusios gimtadienio šventės, kuri tapo koronaviruso židiniu, dalyvių vaikai.

Ketvirtadienį R.Lingienė pranešė apie dar tris užsikrėtusius minėtosios šventės dalyvių vaikus. Du iš jų gyvena Kauno, vienas – Vilniaus apskrityje.

Per pastarąją parą nustatyti ir du įvežtiniai atvejai iš Lenkijos bei dar du su šiais atvejais susiję užsikrėtimai.

R.Lingienė portalui lrytas.lt pasakojo, kad asmenys į Lietuvą grįžo birželio 2 d. per Kalvarijos pasienio punktą.

Koronavirusas patvirtintas ir UAB „Affidea“, veikiančios tame pačiame pastate, kaip ir koronaviruso židiniu tapusi Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, darbuotojui.

Tai – jau antrasis „Affidea“ darbuotojas, kuriam patvirtinta COVID-19 diagnozė. Jis buvo nustatytas, kaip didelės rizikos sąlytį su pirmuoju užsikrėtusiu darbuotoju turėjęs asmuo. Tada žmogus izoliavosi.

„Jam tris kartus atliko tyrimus, tačiau rezultatai vis buvo neigiami. Birželio 4 dieną grįžo į darbą, bet jautėsi nekaip. Nuvyko į Santaros klinikas, kur pagaliau patvirtintas koronavirusas“, – komentavo R.Lingienė, pridūrusi, kad didelės rizikos sąlyčio su šiuo asmeniu nenustatyta, o gydymo įstaigoje laikomasi visų infekcijų kontrolės priemonių.

Į ketvirtadienio statistiką įtrauktas ir trečiadienį plačiai aprašytas Klaipėdos apskrityje esančios buvusios Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pacientės atvejis.

Moteris per pusantro mėnesio dėl koronaviruso tirta net 6 kartus. Visi testai, išskyrus paskutinįjį, buvo neigiami.

Per tą laiką pacientė gydėsi ne vienoje Klaipėdos apskrities gydymo įstaigoje: Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, Kretingos ligoninėje.

Nors kas kartą pervežant į kitą gydymo įstaigą moteriai buvo atliekami testai COVID-19 infekcijai nustatyti, nė vienas jų ligos nerodė.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 1752, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Koronavirusu Lietuvoje šiuo metu serga 296 žmonės, pasveiko – 1372.

Nuo COVID-19 mirė 74 žmonės, dar dešimt susirgusiųjų mirė dėl kitų priežasčių.

Nuo birželio pirmos dienos šalyje registruota 14 įvežtinių ligos atvejų.

Praėjusią parą ištirti 5396 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras tyrimų skaičius siekia 350 tūkst. 788.

Baltijos šalyse iki ketvirtadienio vidurdienio iš viso patvirtinta 4811 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, rodo BNS iš oficialių institucijų surinkti duomenys.

Lietuva: patvirtinti 1752 atvejai, atlikti 350 tūkst. 788 tyrimai, mirė 74 žmonės.

Latvija: patvirtinti 1094 atvejai, atlikti 123 tūkst. 364 tyrimai, mirė 26 žmonės.

Estija: patvirtinti 1965 atvejai, atlikti 93 tūkst. 837 tyrimai, mirė 69 žmonės.

Vyriausybė sako, kad ekstremali situacija būtina, siekiant toliau drausti atvykimą iš šalių, kur ligos plitimas yra didelis, riboti žmonių skaičių masiniuose renginiuose, bei užtikrinti parengties lygį.

Buvo patvirtintas ir koronaviruso valdymo strategijos priemonių planas. Jame nustatyta, kad koronaviruso rizikos grupei bus priskiriami 65-erių ir vyresni gyventojai. Iki šiol buvo įvardijama 60 metų riba.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad amžius teisės aktuose pakeistas, įvertinus Lietuvos sergamumo ir mirtingumo statistiką.

Vyriausybė leido atnaujinti reguliarius keleivinius skrydžius į Lietuvą iš Airijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Kroatijos bei Kipro ir padidino renginiuose galinčių dalyvauti žmonių skaičių.

Nuo birželio 17 iki 30 dienos renginiai gali būti organizuojami ir vykdomi atvirose erdvėse, juose dalyvaujant iki 700 žiūrovų ar dalyvių, o uždarose erdvėse – iki 150.

Liepos 1-16 dienomis atvirose erdvėse organizuojamuose renginiuose galės dalyvauti iki 1000 dalyvių, uždarose erdvėse – iki 200.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ekspertai teigia, kad nors pandemija Baltijos šalyse nuslopinta, situacija kitose kaimyninėse šalyse vis dar kelia nerimą.

Lenkijoje kasdien fiksuojama iki 500 naujų susirgimų, Karaliaučiaus krašte sergamumo lygis auga ir jau triskart viršija Lietuvos rodiklius, Baltarusijoje naujų ligos atvejų skaičiai mažėja iš lėto.

Mokslininkų teigimu, Baltijos šalių gyventojai nėra kaip nors išskirtinai genetiškai atsparesni virusui, kadangi Baltarusijoje, kurios gyventojai genetiškai artimi Lietuvai, sergamumas yra labai aukštas.