Neseniai gavęs skubios medicinos rezidentūros pažymėjimą vilnietis Šarūnas Maciulevičius prisipažino, kad be gero psichologinio pasiruošimo nėra paprasta gelbėti nukentėjusiuosius.
Š.Maciulevičius – vienas iš trijų gydytojų, kurie šiemet sėkmingai baigė rezidentūrą Vilniaus universiteto medicinos fakultete.
Čia pagal pasaulio standartus paruošti naujos kartos specialistai žino, kad jiems tenka milžiniška atsakomybė. Visą parą be kitų specialistų pagalbos jie turi atlikti gyvybę gelbstinčias procedūras.
Universalių gebėjimų medikai sugeba teikti skubiąją pagalbą tiek vaikams, tiek suaugusiems, mirštantiems ar besiskundžiantiems gerklės skausmu, patyrusiems sunkias traumas, infarktą ar insultą.
Susiduria su įvairiais netikėtumais
Nuo 2013-ųjų Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete pradėta ruošti skubios medicinos rezidentūra. Ji trunka penkerius metus, tai – vienos sudėtingiausių studijų.
Pastaruoju metu yra paruošta jau trečia laida, nors teikiant skubią pagalbą yra mažai romantikos, kuri trauktų jaunimą. Lietuvoje ši specialybė yra nauja, tačiau labai svarbi.
Baigęs rezidentūrą Š.Maciulevičius dirba Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės bei Vaikų ligoninės skubios medicinos pagalbos skyriuose.
Jis tikino, kad rezidentūros metu darbo grafikas buvo kur kas ramesnis, o pradėjęs dirbti susiduria su įvairiais netikėtumais. Pavyzdžiui, vieną valandą gali būti ramu, o kitą valandą atveža tiek traumuotų ir nukentėjusių pacientų, kad nebūna kada išgerti net vandens.
„Tai, kas vyksta Skubios pagalbos skyriuje – tai pirminė medicina, čia pacientai atvyksta neregistruoti, jiems būna nutikę kažkas blogo, bet norėdamas padėti pacientui, turi labai mažai informacijos, ji yra minimali“, – tikino Šarūnas.
Nors iš pradžių jis svajojo apie kraujagyslių chirurgiją, tačiau baigęs skubios medicinos rezidentūrą nė kiek nesigaili.
„Manau, likimas mane vis tiek būtų atvedęs ten, kur dabar esu“, – tikino Šarūnas.
Būtinas psichologinis pasiruošimas
Profesinį krikštą vilnietis gydytojas gavo dar rezidentūros pradžioje. Š.Maciulevičius tikino, kad jam pasisekė, nes pradėjo nuo sunkiausių pacientų – nuo reanimuojamųjų, kuriems būtina palaikyti gyvybines funkcijas.
„Pačią pirmą dieną buvo daug sunkių atvejų, pamačiau, kaip žmonės gali atsidurti arti mirties“, – prisiminė Šarūnas.
Dirbti skubios medicinos gydytoju – tai rimtas iššūkis, nes tenka milžiniškas emocinis krūvis. Dažniausiai žmonės patenka į ligoninę apimti audringų emocijų – tai gali būti ne tik skausmas, liūdesys, bet baimė ar panika.
Tokia ligonių emocinė būsena paveikia taip pat medikus.
Dar viena ypatybė – į Skubios medicinos skyrių per parą patenka labai daug pacientų, kurie gali užplūsti naktį ar paryčiais. Jų emocijos labai dažnai keičiasi. Todėl šiam darbui gydytojai turi būti gerai pasiruošę – tiek psichologiškai, tiek fiziškai.
Laikas – taip pat yra gydytojo priešas. Skirtingai nei dirbant ligoninės skyriuje, kur guldomi vadinamieji planiniai ligoniai, skubios medicinos skyriuje gydytojui nebelieka laiko rinkti duomenų apie nukentėjusiojo ankstesnes ligas, todėl ligonis kartais atrodo kaip tuščias popieriaus lapas.
Remiasi užsienio šalių patirtimi
Nors Lietuvoje skubioji medicina žengia tik pirmuosius žingsnius, pasaulyje ji vystėsi ne vieną dešimtmetį.
Vilniaus universiteto profesorius Pranas Šerpytis neabejojo, kad Lietuvoje yra puikios sąlygos vystyti šią medicinos kryptį, todėl galima pritaikyti geriausią užsienio šalių patirtį.
Pavyzdžiui, skubiosios medicinos gydytojai rezidentai jau turi galimybę stažuotis JAV. Tokių stažuočių nauda yra akivaizdi.
Susipažinę su skubios medicinos organizavimo principais JAV, lietuvių gydytojai daug ką gali taikyti ir tėvynėje. Taip pat padės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, nes per trumpesnį laiką įmanoma daugiau pagalbos suteikti skubios pagalbos skyriuje, pavyzdžiui, kai sprendžiant nesudėtingas sveikatos problemas nereikia kviesti kitų sričių specialistų.
Tokiu būdu mažėja nereikalingų hospitalizacijų skaičius.
Iki šiol daugelyje Lietuvos gydymo įstaigų pacientai pirmiausiai patenka į Priėmimo skyrių, kur keliauja nuo vieno specialisto prie kito. O tai apsunkina diagnozę, nes kiekvienas specialistas yra atsakingas tik už savo sritį.
Tuo tarpu skubiosios medicinos gydytojai yra arčiausiai paciento, jie gali padėti įvairaus amžiaus pacientams, kenčiantiems dėl skirtingų patologijų.
Naujai paruošti specialistai turi kur kas įvairesnių gebėjimų ir žinių. Jie sugeba taikyti šiuolaikines medicinines technologijas ir įrangą, gali ne tik vertinti ligonio būklę, bet ir susiūti nedidelę žaizdą, nes turi kur kas daugiau įgūdžių.
Skubios medicinos tėvynė yra JAV
Per pastaruosius trejus metus tokių specialistų Lietuvoje yra paruošta apie trisdešimt. Bet tai nėra daug, nes gydymo įstaigoms jų dar trūksta.
Pasaulyje skubios medicinos specialistus pradėjo ruošti JAV, tai atsitiko XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje.
Vėliau šiuo pavyzdžiu sekė Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Pastaruoju metu Europos Sąjungos valstybėse vis didėja skubios medicinos specialybės populiarumas.
Šią specialybę vis dažniau renkasi universaliai mąstantys medikai, nes ji atveria ne tik naujas diagnostikos galimybes, bet ir įvairialypės pagalbos būdus.
Bus kviečiami garsūs specialistai iš užsienio
Profesorius P. Šerpytis džiaugėsi, kad VU medicinos fakultete pasirinkę skubios medicinos rezidentūrą medikai gauna Juozo Kazicko fondo paramą. Jie ne kartą galėjo išvykti į JAV ir praleisti po mėnesį Sinsinačio (Ohajo valstija) samariečių ligoninėje. Ši amerikiečių ligoninė finansavo lietuvių medikų stažuotę, o pačią kelionę – Juozo Kazicko fondas.
Nuo šių metų rudens skubios medicinos rezidentai galės metams išvykti taip pat į Jungtinę Karalystę, kur dirba vilnietis profesorius Tomas Jovaišas. Tokia galimybė bus suteikiama tiems, kurie norės baigti rezidentūros trečią kursą užsienyje.
Nuo rugsėjo Vilniuje bus dar labiau išplėsta mokymo bazė, nes yra įgyvendinama partnerystės programa su žymiais užsienio medikais, pavyzdžiui, prancūzų profesorius Abdo Khoury iš garsaus Franš-Kontė universiteto neseniai išrinktas Europos skubios medicinos prezidentu, jis atvyks į Vilnių skaityti paskaitų.
Dar vienas žymus lektorius – tai Lenkijoje gyvenantis indų kilmės gydytojas Rakeshas Jalali, vadovaujantis Olštyno regiono ligoninės Skubios medicinos skyriui, jis yra taip pat Olštyno universiteto medicinos fakulteto prodekanas.
R.Jalali ilgą laiko dirbo Jungtinėje Karalystėje, o pastaruoju metu yra atsakingas už Rytų Europos skubios medicinos reikalus. Jis yra žinomas kaip politraumų specialistas, todėl suteiks daug naujos informacijos Lietuvos rezidentams.
Profesorius P.Šerpytis džiaugėsi, kad paskaitas skaitys taip pat Londone gyvenantis T.Jovaišas, kuris yra Lietuvos anesteziologų draugijos prezidentas.
