Situacija yra absurdiška: gydymo įstaigos negali net registruoti pacientų pas gydytojus, pastarieji negali išrašyti elektroninių receptų, o popieriniams trūksta blankų ir lipdukų.
Vaistinės vėlgi paliktos nežinioje, nes neaišku, nei kada veiks e.sveikata, nei kas bus, jeigu ją įjungus susidubliuos gydytojų išrašyti popieriniai ir elektroniniai receptai.
Sunkiausia yra sergantiems žmonėms, negalintiems prasitęsti vaistų, kurių jau nebeturi.
„Ši problema yra didesnė nei karantinas. Karantino metu buvo galima bent nuotolines konsultacijas teikti. Dabar ir gydytojo konsultacija negalima, nes neaišku, kas už ją užmoka: ar Ligonių kasa, ar paskui pati gydymo įstaiga turės sumokėti, o ir pacientui priėjimo prie vaistų nėra.
Per karantiną buvo galima tęsti paciento gydymą nuotoliniu būdu: susiskambini su žmogumi, išsiaiškini, kas netinka, bandai kitą gydymą. Tada pasiskambini po kelių dienų konsultacijai prasitęsti ir toliau pasiaiškini, kas ir kaip. O dabar tiesiog net negali žmogui vaistų išrašyti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo trijose Kauno poliklinikose dirbanti gydytoja, pageidavusi išsaugoti anonimiškumą.
Ši medikė džiaugėsi, kad bent jau nėra šeimos gydytoja. Būtent šeimos gydytojai, kuriems tenka išrašinėti visus vaistus ir siuntimus, labiausiai susiduria su stringančios e.sveikatos padariniais.
„Šiandien buvau pas šeimos daktarę. Tai ką ji daro? Ji turi kušetę, prikrautą pacientų kortelių, ir, kai tik atsigaus sistema, turės visus tuos duomenis sutikrinti“, – situaciją nupiešė pašnekovė.
Grįžti prie popierinių receptų ne taip paprasta
„Labiausiai, aišku, kenčia pacientai, nes yra nemažai žmonių, kurie negali nei nutraukti jiems paskirtų vaistų vartojimo, nei kažkaip keisti tą gydymą.
Dabar daliai jų jau išrašyti vaistai, kurių vaistinėse šiuo metu nemato“, – sakė medikė.
Anot gydytojos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rekomenduoja medikams šiuo metu grįžti prie popierinių vaistų receptų.
„Bet tų kompensuojamų senovinių receptų knygelių niekas neturi pasilikę, o tuo labiau gydymo įstaigose nebėra tų vadinamų lipdukų, reikalingų užklijuoti ant recepto, kad vaistas būtų kompensuojamas. Jeigu išrašai paprastą receptą su užrašu „kompensuojama“, vaistinės tokius receptus tiesiog grąžina“, – skėstelėjo rankomis pašnekovė, kurios specialybė – endokrinologė.
Medikė pridūrė, kad dažna gydymo įstaiga blankų popieriniams receptams išrašyti jau ir nebeturi, nes ministerija kategoriškai nurodė, kad jie bus nereikalingi ir primygtinai gydytojams rekomendavo popierinių receptų nebeišrašyti.
Gydytoja apgailestavo, kad pacientams vėl tenka susidurti su trikdžiais.
„Žmonės jau po karantino sugrįžo kelis mėnesius išsikankinę be gydytojų, o dabar gavo dar ir tokį smūgį“, – sakė medikė.
Vaistus įpirktų ne bet kas
Anot pašnekovės, daliai žmonių galima laikinai – savaitei-porai – išrašyti pigių vaistų, kuriuos jie galėtų įsigyti ir vartoti vietoje brangesnių kompensuojamų.
Tačiau ne visus vaistus galima pakeisti pigesniais. Kai kurie labai reikalingi žmonėms medikamentai ir medicinos priemonės, pvz., insulinas ar naujos kartos vaistai nuo diabeto arba krešėjimą stabdantys vaistai, kurie yra gyvybiškai svarbūs, kainuoja po kelis šimtus eurų. Toli gražu ne kiekvienas tiek gali už juos mokėti iš savo kišenės.
O anksčiau išrašytų elektroninių receptų vaistinėse šiuo metu dėl sutrikusio informacijos perdavimo tiesiog nesimato.
Sudėtinga užsiregistruoti pas gydytoją
Medikė pastebėjo, kad sutrikus e.sistemai sudėtinga gauti ir siuntimą pas gydytoją specialistą. Juk jau kurį laiką siuntimai išrašinėjami per e.sveikatą.
„Įsivaizduokite, pacientas laukia specialisto konsultacijos. Kartais jos reikia ilgai laukti – ir kelis mėnesius. Dar va tas karantinas taip išpuolė.
Jeigu specialisto konsultacijos žmogus laukė kelis mėnesius ir buvo rašytas elektroninis siuntimas, tai dabar gydymo įstaigoje šio siuntimo tiesiog nesimato“, – teigė specialistė.
Medikė girdėjusi, kad kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai specialistai nepriima pacientų, nes nemato jų duomenų, nemato siuntimų.
„O jeigu nebuvo siuntimo, tai kas po to? Pasakys Ligonių kasos, kad konsultacija buvo suteikta be reikalo, nes nebuvo siuntimo?“ – klausė pašnekovė, kuri džiaugėsi, kad visose poliklinikose, kuriose ji dirba, šalia yra ir pacientus jai atsiunčiantys šeimos gydytojai, tad dėl to, buvo siuntimas, ar ne, galima pasitikslinti gyvai.
Gydytojai nemato informacijos
Nemato reikalingos informacijos ir patys medikai. Pvz., šeimos gydytojas nemato gydytojo specialisto išrašų, tarkime, rekomendacijos keisti gydymą.
„Tai tikrai yra tragedija“, – neabejojo medikė.
Anot gydytojos, praėjusią savaitę dar bent būta vilčių, kad situacija pagerės.
„Praėjusį pirmadienį-antradienį mes, atsidarę elektroninės kortelės langą, matydavome, kad e.sveikatą žadama sutvarkyti iki 21 dienos, vėliau – iki 22 dienos. O nuo trečiadienio išnyko tas užrašas.
Dabar apskritai neaišku, kas, kaip ir kada. Informacijos valdžia neteikia: nei kada tikėtis šitų visų pataisymų sugedimų, nei ką daryti“, – stebėjosi gydytoja.
Bijo, kad neliks dalies duomenų
Nors kalbama, kad šį trečiadienį e.sveikata pagaliau turėtų pradėti veikti, gydytoja sakė, kad situaciją vertina atsargiai.
„Mes naiviai tikimės, kad viskas išsispręs, bet, kiek pasigirdo nuogirdų, kad gal ne visus pacientų duomenis pavyko išsaugoti. Tai lieka labai didelis neaiškumas, kas dabar bus.
Jau daug metų visi duomenys buvo keliami į elektroninę erdvę ir saugomi tik joje. Jeigu išnyks visų pacientų duomenys, kurie kelerius metus buvo kaupti, mes apie žmones netenkame daugybės informacijos: apie jų būklę, ligas. Galbūt kažkurie vaistai buvo keisti labai specifiškai, pagal gydytojo rekomendacijas ir jeigu staiga visos tos rekomendacijos išnyksta, tai būtų baisu.
Žmogus gi neturi žinoti, kodėl jam vaistas buvo nutrauktas ar pakeistas – jis neprivalo žinoti tos medicininės informacijos. Viską surašo gydytojas gydytojui per tuos vadinamus siuntimus arba atsakymus.
Tai yra informacija gydytojo gydytojui. Jeigu tai išnyksta, būna taip, tarsi žmogus būtų atėjęs naujai“, – aiškino medikė.
Vaistinės gali tapti situacijos įkaitėmis
Su viltimi ir lengvu nerimu trečiadienio, kada galbūt pradės veikti e.sveikata, laukia ir vaistinės.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė, vaistinėms gresia tapti šios situacijos įkaitėmis.
„Labai laukiame, kada e.sveikata veiks. Bet, kada ji pradės veikti, gali būti ir taip, kad dalis popierinių receptų jau bus aptarnauta, bet vis tiek tas pats receptas kabės ir e.sveikatoje.
Natūralu, kad pacientas to gali neprisiminti, jeigu ne vienus vaistus vartoja, o vaistininkui nebus įmanoma sužiūrėti, ar jis jau nusipirko tą patį vaistą už tą patį receptą.
Tada tikrai kils klausimų dėl racionalaus vaistų vartojimo ir, žinoma, jau dabar baisu, kad vaistinės vėl taps situacijos įkaitėmis, nes iškils klausimas dėl kompensuojamų vaistų apmokėjimo – ar jis nesidubliuos ir ar, tokiu atveju, Ligonių kasos tą dubliavimąsi apmokės“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė.
Kartu Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė neneigė, kad, atnaujinus e.sveikatą, vaistinėse gali nusidriekti ilgos eilės.
Daugeliui žmonių vaistai jau gali būti pasibaigę
K.Nemaniūtė-Gagė, kaip ir lrytas.lt kalbinta medikė, sakė, kad situacija šiuo metu yra ypač sudėtinga.
„Jeigu pačioje praeitos savaitės pradžioje dar galėjome pacientams pasakyti: „Ateikite kitą dieną, kuomet e.sveikata veiks“, tai dabar sudėtinga tai sakyti, nes nežinome.
Tikrai tas duomenų atnaujinimo laiko tarpas labai ilgas. Gali būti, kad daugeliui žmonių jau pasibaigę vaistai.
Šiuo metu yra taip, kad pacientas pas savo gydytoją gali išsirašyti receptinių kompensuojamų vaistų tada, kuomet namuose vaistų jam yra likę dviem savaitėms.
Gydytojas išrašo jam e.receptą, bet jis gali ateiti į vaistinę tik tuomet, kai vaistų namuose lieka 5 dienom.
Tai iš tikrųjų susiduriam su sudėtinga situacija, kuomet e.sveikata užstringa“, – pastebėjo pašnekovė.
Anot K.Nemaniūtės-Gagės, reiktų pagalvoti, ar nevertėtų padaryti taip, kad gydytojui išrašius vaistus pacientui nebereikėtų laukti, kada ateis laikas juos įsigyti.
„Galima būtų pasitikėti pacientais, kad jie gali racionaliai vartoti vaistus, leidus juos įsigyti tik turint gydytojo receptą“, – sakė Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.
Atsineša senas vaistų pakuotes
K.Nemaniūtė-Gagė pasakojo, kad didžioji dalis pacientų į vaistines ateina vis dėlto su elektroniniais receptais.
„Vaistininkai kiekvienu atveju ieško, kaip padėti pacientui. Gali būti, kad užteks surasti tokį patį ar panašų nereceptinį vaistą. Kiti pacientai grįžta pas savo gydytojus išsirašyti popierinių receptų, kas yra labai sudėtinga, nes reikia ir užsirašyti pas gydytoją, ir pas jį patekti.
Kitas dalykas – jeigu šitos galimybės negalimos, tuomet mes, vaistininkai, bandome susisiekti su gydytoju ir paklausti apie paciento vartojamus vaistus“, – pasakojo vaistininkų atstovė.
Būna ir taip, kad pacientai į vaistines šiomis dienomis tiesiog atsineša senas vaistų pakuotes ar senus receptus, o pasitaiko, kad ir neprisimena nei kaip vaistas atrodo, nei jo pavadinimo.
„Kiekvienu atveju vaistininkai bando įsitikinti, ar tikrai šitie vaistai žmogui reikalingi, nes kitokia dozė, kitoks vaistas gali būti ir nuodas, jeigu skirtas ne tam žmogui ir ne tokia doze“, – įspėjo K.Nemaniūtė-Gagė.
Būsima naujovė gąsdina
K.Nemaniūtė-Gagė, neslėpė, kad po e.sveikatos strigimų šiokį tokį nerimą kelia ir šiuo metu kuriama sistema, leisianti nuotoliniu būdu įsigyti receptinius vaistus. Kol kas, kaip žinia, nuotoliniu būdu galima įsigyti tik nereceptinius medikamentus.
„Žinoma, iniciatyva sveikintina. Bet mes sakėme, kad tokį dalyką reikia padaryti tik užtikrinus e.sveikatos veikimą. Ką mes dabar matome, kad sistema kuriama tik taip, kad pacientas, kuris norės įsigyti receptinių vaistų, turės jungtis prie e.sveikatos.
Net nebandoma išnaudoti šiuo metu veikiančių vaistinių elektroninės prekybos kanalų, kurie tikrai puikiai atlaikė ir karantino metu buvusius didžiulius pacientų srautus. Tai tikrai kelia klausimą, kas bus, jeigu kas nors strigs ar viena iš kurios nors e.sveikatos dalies neveiks, nes, natūralu, kad daug pacientų jungsis prie tos sistemos, norėdami įsigyti vaistų.
Iki šiol prie e.sveikatos jungdavosi tik gydytojai ir vaistininkai. Dabar jungsis visos Lietuvos pacientai. Kaip tada bus užtikrinta, kad sistema nestrigtų?“, – klausė K.Nemaniūtė-Gagė.
Kartu vaistinių atstovė pasakojo, kad dabar sprendžiama, ką daryti su mažas pajamas gaunančiais ar vyresniais nei 75 metų pacientais, kuriems nuo liepos 1 dienos sudaryta galimybė vaistus įsigyti nemokamai.
„Šiems pacientams nemokami vaistai priklausydavo, įsigijus juos su elektroniniais receptais. Tai dabar kaip užtikrinti, kad tiems pacientams būtų palikta galimybė nemokamai įsigyti vaistų, jeigu jie ateis su popieriniais receptais?“ – klausė K.Nemaniūtė-Gagė.
Šiuo metu vyksta trečiasis duomenų atnaujinimo etapas
Pasidomėjus, kada pagaliau tikimasi atnaujinti e.sveikatą, Registrų centras atsakė, kad visus su atnaujinimu susijusius darbus galima būtų schematiškai suskirstyti į 3 etapus.
Pirmasis etapas – duomenų perkėlimas iš rezervinės duomenų kopijavimo įrangos į duomenų saugyklą – buvo užbaigtas dar praėjusią savaitę. Antrasis etapas – šių duomenų importavimas į „Oracle“ duomenų bazių sistemą įgyvendintas per šį savaitgalį.
„Šiuo metu esame ties trečiuoju etapu – sistemos integralumo patikrinimo ir testavimo darbais, kas deja, nevyksta visiškai sklandžiai. Pasitelkėme ir pagalbą ir išorės ekspertus, kad padėtų išspręsti šiuos techninius klausimus.
Tik pabaigus sistemos integralumo patikrinimo darbus ir įsitikinus, kad sistema veikia tinkamai, ji galės vėl pradėti veikti. Dedame visas pastangas, kad tai būtų šios savaitės vidurys“, – teigė Registrų centro atstovai.
Patikino, kad duomenys – saugūs
Registrų centro atstovai nuramino medikus, būkštaujančius, kad dalis pacientų duomenų pradings.
„Norime pabrėžti, kad visi duomenys yra išsaugoti atsarginėse kopijose ir šie duomenys yra saugūs. Dedant visas pastangas, kad e.sveikatos sistema būtų atstatyta kuo operatyviau, dalies duomenų atkurtoje e.sveikatos sistemoje gali dar nesimatyti, bet dar kartą pabrėžiame, visi duomenys yra, jie yra saugūs, tik gali papildomai užtrukti jų pilnas integravimas į sistemą.
Dėl e.sveikatos sistemos dydžio, sudėtingumo bei integralumo kiekvienas atstatymo bandymas deja, bet užtrunka ne valandomis, o dienomis“, – teigiama portalui lrytas.lt atsiųstam atsakyme.
Pasidomėjus, kaip elgtis medikams, pacientams ir vaistininkams, kol neveikia e.sveikata, SAM atstovai pakartojo anksčiau išsakytą raginimą: „Sutrikus elektroninėms priemonėms, gydymo įstaigos laikinai grįžo prie popierinių receptų. Turint popierinį receptą, visos kainos už kompensuojamą vaistą mokėti nereikia“.
