Nors per parą nenustatyta nė vieno įvežtinio atvejo, tačiau net 6 iš dešimties asmenų užsikrėtimo aplinkybės yra neaiškios. Iš 10 naujausių atvejų trys yra besimptomiai.
4 atvejai per pastarąją parą patvirtinti Kauno, trys Vilniaus, du – Panevėžio ir 1 Šiaulių apskrityse.
Galėjo užsikrėsti Čekijoje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, kalbėdama apie mirusį pranciškonų vienuolį, sakė, kad manoma, jog asmuo užsikrėtė Čekijoje, iš kur grįžo liepos 3 dieną.
Vienuolis mirė VUL Santaros klinikose, kur pastaruoju metu buvo gydytas.
„Iškelta hipotezė ir jos laikomasi iki šiol, kad šis asmuo užsikrėtė viešėdamas Čekijoje, nes iš Čekijos grįžo liepos 3 dieną, o susirgo liepos 5-ą ir 7-ą dieną buvo jau patvirtinta diagnozė.
Vilniaus Santaros klinikose šis asmuo buvo gydytas nuo liepos 21 dienos iki to – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – patikslino R.Lingienė, išreiškusi užuojautą velionio artimiesiems.
Nors pasklido kalbų, kad miręs vienuolis sveikata nesiskundė, R.Lingienė sakė: „Informacijoje, kurią gavome iš ligoninės, nurodyta, kad asmuo turėjo gretutinių ligų“.
Antstolių kontoroje Panevėžyje – jau 16 atvejų
Pasakodama apie per pastarąją parą patvirtintus COVID-19 atvejus R.Lingienė sakė, kad 4 asmenys užsikrėtė, nes turėjo kontaktą su sergančiais koronavirusu. Iš jų trys siejami su esamais židiniais.
„Vienas susijęs su Panevėžio antstolių kontora. Susirgo dar vienas šios kontoros darbuotojas. Taigi joje šiuo metu registruota jau 16 atvejų.
Po vieną atvejį registruota Kaune: vienas asmuo netiesiogiai susijęs su „Kauno autobusais“ ir dar vienas susijęs su ekskursija Išlaužas–Tauragė. Tai – irgi antrinis atvejis Kaune registruotas.
Deja, kol kas 6 susirgusių asmenų infekcijos šaltinio nepavyko nustatyti, tai yra [nepavyko sužinoti], kur tie asmenys užsikrėtė. Bet situacija gali keistis. Neretai detalesnio epidemiologinio tyrimo metu tos detalės paaiškėja“, – nuramino R.Lingienė.
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 2 pacientai
Šiuo metu koronavirusu serga 403 žmonės. 31 asmuo gydomas ligoninėse, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose – 2, su deguonies kaukėmis yra 7 pacientai, dirbtinė plaučių ventiliacija netaikoma niekam.
NVSC atstovė pranešė, kad šiuo metu izoliacijose yra 2937 asmenys.
Anot epidemiologės, izoliacijoje esančių asmenų skaičius susideda iš trijų dėmenų: sergančių COVID-19 infekcija ir besigydančių namuose (šiuo metu jų yra 385), turėjusių sąlytį su asmenimis, kuriems patvirtinta COVID-19 liga (tokių yra 449) ir atvykusių iš koronaviruso paveiktų šalių, todėl izoliuotų dviem savaitėms (jų dabar yra 2103 asmenys).
Tarp galimų užkrato šaltinių – ir viešasis transportas
R.Lingienė pastebėjo daugiausia nerimo epidemiologams kelia tie atvejai, kurių užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Pastaruoju metu tokių atvejų yra apie penktadalis.
„Tai asmenys, kurie nenurodė nei, kad jie buvo užsienyje, nei, kad jie buvo šventėse, nei, kad jie buvo kažkokiuose festivaliuose, restoranuose, miestų šventėse, nei, kad jie turėjo sąlytį su COVID-19 atvejais.
Belieka tikėtis, kad jie vis tiktai prisimins ir mums nurodys kažkokią informaciją, už kurios galėtume užsikabinti. Iki šiol tokių nėra.
Aš jau paminėjau keletą objektų, kur labiausiai užsikrečiama. Dar yra viešasis transportas – nedaug ten tų atvejų, bet taip pat yra fiksuota“, – pastebėjo R.Lingienė, kalbėdama apie mįslingus atvejus.
Situacija valdoma
Nepaisant to, kad mįslingų atvejų daugėja, R.Lingienė patikino, kad situacija tikrai yra valdoma.
„Ji stebima kiekvieną dieną. Iš tiesų turime apie penktadalį įvežtinių atvejų ir beveik tiek pat vietinio plitimo atvejų visuomenėje.
Įvežtinių atvejų padaugėjo liepos mėnesį. Jeigu žiūrėtume tik liepos mėnesį, tų atvejų būtų beveik ketvirtadalis visų nustatytų.
Įvežtiniai atvejai taip pat yra rizikingi, bet epidemiologams didžiausią susirūpinimą kelia plitimas visuomenėje – tie neišaiškinti atvejai, ypač dėl to, kad jie nebesilokalizuoja Vilniaus ar Klaipėdos regione – jie tiesiog paplitę po visą Lietuvą.
Šią savaitę net 11 savivaldybių nustatytos, kaip didelės rizikos ir jose padidintos testavimo apimtys“, – atkreipė dėmesį epidemiologė.
Įspėjimas dėl Lenkijos
Epidemiologė įspėjo ir atsargiai važiuoti į Lenkiją, nes epidemiologinė situacija šioje šalyje yra ypatingai nepalanki ir aplinkybės gali bet kada pasikeisti. Nuo penktadienio gali būti nuspręsta apriboti keliones į Lenkiją. Toks apribojimas įsigaliotų nuo pirmadienio.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, šiuo metu sergamumo rodiklis Lenkijoje 100 tūkstančių gyventojų siekia net 19,4.
Paprastai paveiktomis šalimis, į kurias ribojamas keliavimas, laikomos tos, kurių sergamumo rodiklis per paskutiniąsias 14 dienų bus didesnis negu 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
„Užsienio reikalų ministerija išplatinusi informaciją laikytis visų suagumo priemonių – viso komplekso, vykstant į Lenkiją. Lygiai taip pat ir dar daugiau sakome mes, epidemiologai: jeigu galima, atidėkime tas keliones.
Nežinau, koks stebuklas turėtų įvykti, kad išvažiavus pirmadienį į Lenkiją nereikėtų grįžus izoliuotis.
Epidemiologinė situacija yra ypatingai nepalanki ir auga ne į gerą pusę“, – pastebėjo R.Lingienė.
Populiacijai tirti – pats palankiausias metas
Šį trečiadienį paskelbta, kad jau kitą savaitę Lietuvoje pradedamas populiacijos tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, kokia gyventojų dalis galėjo persirgti koronavirusu. Šiuo metu atrinktiems žmonėms jau siunčiami laiškai su kvietimais išsitirti.
R.Lingienė sakė, kad šis tyrimas epidemiologams labai padės vertinti, prognozuoti ir moduliuoti atitinkamus veiksmus suvaldant infekciją.
„Tai padeda išsiaiškinti, kiek visuomenė susidūrusi su infekcija, turiu omenyje atvejus, kurie galėjo būti užsikrėtę ir sirgti besimptomėmis formomis, bet nei patekę į tikslinį, nei į profilaktinį tyrimą. Tokiu atveju (atlikus tyrimą, – aut. past.), vaizdas būtų platesnis.
Turėdami tą vaizdą, ruošiantis rudeniui, ateičiai, galėtume matyti, koks yra atsakas į infekcijos plitimą“, – paaiškino R.Lingienė.
Epidemiologė pridūrė, kad šis tyrimas atliekamas pačiu laiku, nes yra labiausiai informatyvus, kai nuo infekcijos pasireiškimo praeina 1 arba 2 mėnesiai. Jis parodo bendrą vaizdą.
„Lietuvoje dabar praėjo dideli pikai – nuo po keliasdešimt atvejų per dieną iki vieno ar dviejų atvejų per dieną liepos mėnesį, kai buvo suvaldyta didžioji banga. Tai Lietuvoje parodytų labai realų vaizdą“, – neabejojo specialistė.
Mokslo metų pradžia turėtų būti įprasta
Anot R.Lingienės, pagal dabartines tendencijas mokslo metai turėtų prasidėti normaliai, bet laikantis visų saugumo priemonių, leidžiančių užkirsti kelią koronaviruso plitimui.
Tos priemonės būtų švietimo įstaigų darbuotojų ir moksleivių sveikatos tikrinimas, kuomet neleidžiama eiti į darbą edagogams, kitiems darbuotojams arba eiti į mokyklą mokiniams, kuriems pakilusi temperatūra arba pasireiškė bent vienas iš COVID-19 ligos simptomų. Taip pat mokyklose turės būti užtikrintos sąlygos tinkamai laikytis rankų higienos, vėdinamos patalpos, kas yra labai svarbu, nes virusinės infekcijos jautrios vėdinimui, rekomenduojama dėvėti kaukės.
R.Lingienė sakė, kad blogėjant situacijai, rengiami keli skirtingi scenarijai, kaip elgtis.
„Nuotolinis mokymas būtų galimas tik paskelbus karantiną. Visais būdais siekiama ir modeliuojama, ką reikėtų daryti, kad prie šito neprieitume.
Blogiausiu atveju svarstoma nustatyti tam tikrus rodiklius, prie kurių reikėtų imtis kitokių priemonių, bet ne visiškai perorganizuoti mokymą į nuotolinį“, – kalbėjo epidemiologė.
