„Esame pusiaukelėje to piko, kurį turėjome pavasarį. Pirmojo etapo metu ta kreivė buvpo perlaužta griežtomis priemonėmis, dabar strategija yra valdyti išmaniuoju būdu, bet matome, kad situacija prastėja, užsikrėtusiųjų daugėja ir reikalinga imtis konkrečių žingsnių, kad ta kreivė mažėtų“, – antradienį po šalies vadovo susitikimo su medikų atstovais sakė S.Krėpšta.
Pasak prezidento patarėjo, ne visi Sveikatos apsaugos ministerijos pažadai medikams buvo įgyvendinti.
„Medikai sulaukė priedų ir jie buvo išmokėti, (...) tačiau dar nėra atsiskaityta gydymo įstaigoms už išlaidas, patirtas pirmojo epidemijos etapo metu. Tas turi būti padaryta, nes ruošiantis rudeniui ligoninės turi pasiruošti ir finansiniai ištekliai yra labai reikalingi“, – teigė S.Krepėšta.
Jo teigimu, strategija turi būti labai konkreti – įstaigos, pasak S.Krėpštos, turi aiškiai žinoti, kaip organizuoti savo veiklą.
Turi būti sukonkretinta strategija su konkrečiais rodikliais, kada kokios veiklos būtų lokaliai, išmaniai ribojamos. (...) Artėja ruduo, reikia investicijų į infrastruktūrą – dalis pacientų srautų buvo valdomi palapinių pagalba, tai, savaime aišku, rudenį, žiemą to nebus galima padaryti ir atm reikia pasiruožti“, – pasakojo G.Nausėdos vyr. patarėjas. Jis taip pat pabrėžė, kad būtina stiprinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veiklą tiek finansiškai, tiek žmogiškaisiais ištekliais.
Savo ruožtu Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė taip pat tvirtino, kad ne visi ministerijos pažadai medikams buvo ištesėti.
„Galiu patvirtinti, kad yra įstaigų, kur darbo užmokestis nuo balandžio 1 d. (...) dar nepadidintas. Motyvas iš darbdavių – kad stinga lėšų dėl to, kad darbo užmokesčio lėšos yra naudojamos toms priemonėms, kurias reikia užtikrinti“, – pabrėžė A.Baublytė.
Pasak jos, yra keletas organizacijų, kurioms papildomos lėšos dar neišmokėtos.
Jai antrino ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė, kurį pateikė pavyzdį, kad vienai ligoninei nekompensuota suma darbo užmokesčio priedams ir apsaugos priemonėms siekia apie 300 tūkst.
„Kreipėsi kai kurių įstaigų vadovai būtent dėl to, kad buvo nekomepensuotos dar pirmosios COVID- 19 bangos išlaidos, o jau artėja antroji banga. Reikia apsirūpinti apsaugos priemonėmis rudenį, o tų galimybių praktiškai nėra“, – teigė Ž.Gudlevičienė.
Medikė taip pat atkreipė dėmesį, kad neaišku, kiek ir kokių priemonių yra valstybės rezerve. Taip pat, jos teigimu, neaišku, kokia tvarka rezervinės priemonės bus skirstomos įstaigoms.
Tuo tarpu Pakruojo ligoninės vadovas, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris pripažino, kad regioninės gydymo įstaigos yra dar finansiškai neatsiskaičiusios už pirmosios pandemijos bangos metu įsigytas apsaugos priemones, įrangą.
„Nei viena sąskaita nėra apmokėta, nes reikia suprasti, kad mūsų įkainis yra paskaičiuotas dirbti normaliomis sąlygomis. Papildomų priemonių nėra įskaičiuota, tai mums sukelia dideles finansines įtampas“, – sakė V.Sudaris.
