Jie reikalauja atšaukti spalio 1 d. turinčią įsigalioti vaistų nuo hipertenzijos skyrimo tvarką, kuri neatitinka naujausių gydymo metodų ir tarptautinių rekomendacijų.
„Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje 2019 metais lėmė beveik 21 tūkst. mirčių, o tai sudaro daugiau nei pusę (net 55 proc.) mūsų šalies gyventojų mirčių struktūroje.
Pasitinkant Pasaulinę širdies dieną, turime pripažinti, jog situacija Lietuvoje negerėja, juolab, kad mūsų šalyje, Eurostato duomenimis, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra beveik 2,5 karto didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.
Tuo tarpu, net iki 80 proc. priešlaikinių mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius.
Vienas šių rizikos veiksnių, kurio korekcija mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirtingumą nuo jų, yra mažiausiai kas ketvirto Lietuvos gyventojo išgirstama arterinės hipertenzijos arba aukšto kraujo spaudimo diagnozė“, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos docentė Sigita Glaveckaitė.
SAM ir medikų skaičiavimu, šia liga Lietuvoje serga apie 730 tūkst. žmonių. Tai yra kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas. Medikus ypač neramina, kad arterinė hipertenzija vis dažniau paliečia jaunesnius žmones, kurie dažnai net nejaučia šios ligos simptomų.
Ši problema aktuali visame pasaulyje, todėl arterinės hipertenzijos gydymui pasitelkiami naujausi mokslo patvirtinti metodai ir preparatai.
Vienas iš jų – sudėtiniai vaistai, t.y. viena tabletė, kurios sudėtyje yra dvi ar trys veikliosios medžiagos, veikiančios kelis kraujo spaudimo padidėjimą lemiančius mechanizmus.
Iki šiol tokia praktika buvo taikoma ir Lietuvoje, tačiau, medikų teigimu, pagal nuo spalio 1 d. įsigaliosiantį sveikatos apsaugos ministro A. Verygos įsakymą, jie bus verčiami pacientams skirti kelias pigesnes tabletes vietoj vieno sudėtinio vaisto.
„Sveikintinas SAM požiūris keisti imperatyvią nuostatą skirti pigiausią vaistą į rekomendacinę, tačiau sudėtinga vertinti dokumento vientisumą, logiką ir atitikimą gerajai gydymo praktikai bei tarptautinėms rekomendacijoms, matant tik vieno iš teiginių korekcijas.
Pažymėtina, jog toje pačioje vaistų farmakoterapinėje grupėje vaistai skiriasi pagal skyrimo indikacijas, veikimo trukmę, išskyrimo iš organizmo kelius ir t.t., o sergantiems arterine hipertenzija pacientams greta esanti patologija lemia konkretaus vaisto paskyrimą.
Arterinė hipertenzija yra ne tik kraujospūdžio padidėjimas, bet liga, pažeidžianti organus-taikinius, turinti eilę lydinčių klinikinių būklių, todėl reikia vertinti ne atskirus aprašo skyrius, o visą dokumentą, nes atskirų dalių korekcijos gali keisti aprašo esmę“, – sako prof. Gintarė Šakalytė.
Tuo tarpu Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos docentas Gediminas Urbonas paaiškino, kad šiandien kalbame apie pokyčius kompensuojamų vaistų arterinei hipertenzijai gydyti apraše.
Anot jo, tas aprašas buvo kuriamas darbo grupės maždaug visus 2019 metus, buvo patvirtintas balsavimu ir pateiktas ministro pasirašymui.
„Šis aprašas turėjo įsigalioti nuo sausio pirmos su vadinamais naktiniais pakeitimais – nežinomų ministerijos darbuotojų padarytais pakeitimais, už kuriuos ministras atsiprašė ir sakė, kad tas aprašas bus atidėtas ir įsigalios vėliau, suderinus su darbo grupe ir su akademine bendruomene“, – pridūrė jis.
Mediko teigimu, dabar aprašas turėtų įsigalioti spalio pirmą dieną – jis nebuvo koreguotas, nors ministras Aurelijus Veryga, anot mediko, tą žadėjo.
„Dabar, spalio pirmą dieną, jis turi įsigalioti. Lygiai toks pat nepakeistas – su naktiniais pakeitimais, kurie sako, kad gydytojas, skirdamas kompensuojamus vaistus arterinei hipertenzijai gydyti, turi rinktis ne tą vaistą, kuris labiausiai tinkamas konkrečiam žmogui, bet tą vaistą, kuris yra pigiausias tuo metu nurodytas“, – tvirtino Kauno klinikų medikas.
Jis pabrėžė, kad jeigu aprašas įsigalios, arterinės hipertenzijos gydyme „nebeliks individualizuoto gydymo“.
Medikai sutaria, kad daugiausiai nepatogumų naujoji tvarka sukels pacientams. Kai viena sudėtinė tabletė pakeičiama atskiromis tabletėmis, tai turi įtakos ne tik pacientų patogumui, bet ir gydymo veiksmingumui.
Tyrimai rodo, kad kuo didesnis tablečių skaičius, tuo blogesnis jų vartojamumas. Pavyzdžiui, 2017 m. Vengrijoje išanalizuoti daugiau nei 109 tūkst. pacientų duomenys atskleidė, kad atskirais vaistais besigydantys pacientai dvigubai dažniau nutraukė savo gydymą, nei tie, kurie vartojo po vieną tabletę.
Nutrauktas arba nepilnas, kai vartojama tik dalis būtinų vaistų, gydymas lemia didesnį hospitalizacijų skaičių ir didėjantį mirštamumą. Leidinio „Current Medical Research and Opinion“ publikuotas tyrimas skelbia, kad sudėtinis vaistas, palyginti su atskiromis tabletėmis, mirtingumą sumažina beveik du kartus.
„SAM veiksmai stebina ir liūdina. Jau ir taip žmonės kartais pamiršta išgerti vieną tabletę, o dabar reikės nepamiršti išgerti kelių. Daugelis jų parduodamos skirtingo skaičiaus pakuotėmis, jų vienoje vaistinėje visų gali ir nebūti, tad tai sukels dar vieną rūpestį su liga kovojantiems žmonėms.
Negana to, medikų premijavimas už pigiausio vaisto skyrimą daromas paciento sąskaita. Jei nauja tvarka įsigalios, gaudamas receptą, nebūsiu tikras, ar gydytojas tikrai skiria asmeniškai man tinkamiausią gydymą, ar tiesiog nori gauti priedą prie algos ir skiria pigiausią vaistą. Ar tai nesupriešins gydytojų su pacientais?“, – sako hipertenziją besigydantis Lietuvos širdies asociacijos narys Gediminas Augustaitis.
Ragindami SAM pakeisti ydingą vaistų nuo hipertenzijos skyrimo tvarką, Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos širdies asociacija, Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija ir pacientų draugija „Sveika širdis“ nuo rugsėjo 29 d. pradeda rinkti parašus po peticija „Nėra vieno recepto“.
Surinktus parašus ministerijos vadovybei ketinama įteikti gruodžio pradžioje.
