Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kodėl ministrų kabinetas spręs ne dėl lokalių karantinų įvedimų, o dėl šio režimo paskelbimo nacionaliniu mastu.
„Tai turėtų būti nacionalinis karantinas, nebeišskiriant savivaldybių, nes tai yra susiję nebe tik su priemonių įvedimu, bet ir su galimybe pasitelkti ir gydymo įstaigas, papildomai mobilizuoti reikiamus pajėgumus ir pacientų gydymui. Galų gale, karantino režimo paskelbimas leidžia užtikrinti papildomas garantijas medikams, kurie dirba ir teikia pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams“, – kalbėjo ministras.
Ragina atšaukti visas šeimos šventes
Anot A.Verygos, jau aišku, kad, įvedus karantiną, bus siekiama riboti žmonių susibūrimus iki 10 asmenų, religinių apeigų veiklą, viešojo maitinimo paslaugų darbą, leidžiant tiekti maistą tik išsinešti, uždaryti sporto klubus, baseinus, kontaktinius užsiėmimus. Su visais siūlomais ribojimais susipažinkite čia.
„Linkstama link taikymo tų praktikų, kurios jau taikytos kitose šalyse pasiteisino. Buvo paminėtas Airijos, Izraelio pavyzdys, kur, pritaikius karantino sąlygas, ligos plitimas sustojo ir pradėjo mažėti.
Mes ir Lietuvoje turime gerą pavyzdį – Raseinius – kur sergamumas, viršijęs 1100, dabar yra šiek tiek virš 300. Jis sumažėjęs gerus tris kartus. Per tą laiką, kol veikė karantinas, tikrai situaciją buvo įmanoma stabilizuoti. To bus siekiama ir nacionaliniu mastu“, – pabrėžė ministras.
Sveikatos apsaugos ministras ragino atsakingai dėvėti veido apsaugos priemones ir artimiausiomis savaitėmis atšaukti visas šeimos šventes.
„Tai yra pakankamai aiški žinutė žmonėms, kurie jas planavosi per artimiausias tris savaites. Tikrai reikėtų jas atšaukti ir atidėti, nes nuo to, kaip atsakingai elgsimės, ir priklausys, kokio ilgio karantiną šalyje turėsime ir kiek laiko jis bus pratęsiamas“, – perspėjo A.Veryga.
Kokia situacija dėl planinių paslaugų?
Paklaustas, jei šalyje įsigalios visuotinis karantinas, kas lauks planinių sveikatos priežiūros paslaugų laukiančių asmenų ir ar dalis gydymo įstaigų nestabdys paslaugų teikimo, kaip buvo pavasarį, ministras tikino, jog dirbtinai paslaugos nebus stabdomos.
Tačiau, anot jo, dėl plečiamų lovų skaičiaus kovidiniams pacientams dalis planinių paslaugų ir taip bus apribotos.
„Ne, jos (gydymo įstaigos, – aut.past.) negalės užsidaryti ir tikrai neplanuojama jų uždarinėti. Aš manau, kad stengsimės išsaugoti kiekvieną įmanomą išteklių tam, kad pacientai turėtų kaip įmanoma didesnę galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Juo labiau, kad jos (planinės paslaugos, – aut.past.) ir šiaip dėl plečiamų COVID-19 lovų, t.y. dėl skyrių, kurie bus pertvarkomi į koronavirusu sergantiems pacientams skirtus gydyti skyrius, ir taip bus riboti. Dirbtinai pačios įstaigos tikrai nebus stabdomos ir kol tik bus įmanoma, jos pagalbą teiks“, – tvirtino A.Veryga.
Vis dėlto ministras neslėpė, kad ligoninėse koronavirusu sergančių pacientų skaičius gali didėti, jeigu gyventojai nesilaikys karantino režimo.
„Viskas priklausys nuo to, kaip veiks karantino priemonės – ar augimas sustos, ar ne. Galiu priminti skaičius – prieš gerą savaitę gydymo įstaigose turėjome apie 240 pacientų, dabar turime apie 500 – skaičius padvigubėjo. Tuo pačiu padvigubėjo ir nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius per savaitę. Taigi mes turime savaitinį padvigubėjimą“, – teigė A.Veryga.
„Jei situacija ir toliau tokiu pačiu tempu blogės, natūralu, kad, didėjant užsikrėtusiųjų skaičiui, proporciškai tam tikras procentas pateks į ligonines“, – kalbėjo ministras.
Kokios Kalėdos šiemet mūsų laukia?
Sveikatos apsaugos ministras, paklaustas, ar per Kalėdas nebus ribojamas žmonių judėjimas, kaip buvo per Velykas, tvirtino negalintis atmesti tokios galimybės, tačiau, pasak jo, viskas priklausys nuo žmonių elgesio artimiausiomis savaitėmis.
„Sudėtinga nuspėti, ar prireiks tokių pačių, kaip per Velykas. Manau, parodys tos artimiausios trys savaitės, kai Vyriausybė apsispręs dėl karantino. Jeigu situacija pradės gerėti ir gydymo įstaigos galės atsikvėpti, gal ir neprireiks tokių (ribojimų, – aut.past.), kaip buvo per Velykas. Bet apskritai, matyt, tokios teorinės galimybės atmesti nereikėtų“, – sakė A.Veryga.
Ministras ragino žmones prieškalėdiniu laikotarpiu nesigrūsti prekybos centruose, ieškant artimiesiems dovanų, ir jas stengtis įsigyti internetu.
„O dėl Kalėdų, matyt, reikėtų dar ir dar kartą priminti žmonėms, kad galima ir kitais būdais dovanomis pasirūpinti, jų nusipirkti. Tikrai Lietuvos verslas yra labai kūrybiškas ir labai gerai prisitaikė su prekių pristatymu į paštomatus ar į namus.
Tie, kas nori kažką įsigyti, gali tai padaryti ir nesigrūsdami prekybos centruose. Gal tai padės sumažinti ir beprotišką vartotojiškumą“, – svarstė jis.
Daugiausia naujų atvejų fiksuojama Kauno apskrityje
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informavo, kad per praėjusią parą nauji koronaviruso atvejai registruoti visose šalies apskrityse, daugiausia jų – Kauno ir Vilniaus, jose atitinkamai registruoti 328 ir 296 nauji užsikrėtusieji.
Klaipėdos apskrityje nustatyti 99 nauji atvejai, Marijampolės – 42, Alytaus – 39, Panevėžio – 33, Šiaulių – 30, Tauragės – 15, Telšių – 13, Utenos – du.
Iš viso šalyje per praėjusią parą patvirtinti 897 koronavirusinės infekcijos atvejai, iš jų 152 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos, tačiau, anot NVSC, šie skaičiai dar tikslintini, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu baigti.
Kokia situacija ligoninėse?
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 613 žmonių, 51 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 286 pacientai, 26 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš beveik 16,8 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 9 tūkstančius. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 342 iš 632 esamų. Iš 569 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimta yra 201, iš 6 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 1,6 tūkstančio.
Serga beveik tūkstantis medikų
NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė skaičiavo, kad 40 procentų naujų ligos atvejų buvo besimptomiai, o likę 60 procentų – simptominiai.
Epidemiologės duomenimis, nuo pandemijos pradžios koronavirusine infekcija sirgo daugiau nei pusantro tūkstančio medikų. Nuo rugsėjo 1 d. fiksuoti 1132 susirgę medikai. Šiuo metu serga beveik tūkstantis medikų.
„Dabar vis dar serga beveik tūkstantis medikų – ne tik gydytojų, bet ir slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai“, – statistiką komentavo epidemiologė.
D.Razmuvienė atkreipė dėmesį į grėsmingą susirgimų augimo tendenciją. Per spalio mėnesį fiksuota beveik 11 tūkstančių infekcijos atvejų, o rugsėjį šis skaičius nesiekė 2 tūkstančių.
Miršta jaunesni
Epidemiologės teigimu, rudeninė viruso banga nuo pirmosios skiriasi ypatingai maža įvežtinių atvejų dalimi. „Dabartiniu metu mes turime paplitusį savo virusą. Svetimų jau nebelabai bijome“, – konstatavo D.Razmuvienė.
Pasak jos, skaičiai rodo, kad asmenys nesilaiko teisingos izoliavimosi tvarkos. „Net jei paskirtas ambulatorinis gydymas, geba žmonės vaikščioti į viešus susibūrimus“, – nepasitenkinimą reiškė epidemiologė.
Ji skaičiavo, kad spalį nuo koronaviruso mirė 69 asmenys. Jų vidutinis amžius – 85-eri. O rugsėjį tokių mirčių buvo daugiau nei tris kartus mažiau – 18. „Jų vidutinis amžius yra gerokai vyresnis“, – dėmesį atkreipė D.Razmuvienė.
NVSC atstovė taip pat pastebėjo, kad tarp susirgusiųjų auga darbingo amžiaus (ki 65 m.) žmonių dalis.
„Jeigu visuomenė ar atskiri asmenys negerbia savęs, tai būtų didžiulis prašymas pradėti gerbti medikus. Nes jeigu jie iškris iš savo darbo, tuomet tiems, kurie netiki, tai bus didžiulė „padėka““, – pareiškė specialistė.
Primename, kad per pastarąją parą nuo koronaviruso mirė penki žmonės, jiems buvo tarp 60 ir 89-erių metų.
Gausybė protrūkių globos ir slaugos įstaigose
„Aktualus židinys, kuris susiformavo globos bendrijoje, kuri vadinasi „Klaipėdos viltis“. Pirmadienį registruoti 22 nauji infekcijos atvejai, viso šioje įstaigoje jau registruoti 56 atvejai, iš kurių didelė dalis yra gyventojai, likę yra personalas“, – informavo D.Razmuvienė.
Jos duomenimis, įstaiga išsidėsčiusi per du pastatus, tačiau infekcija yra apėmusi juos abu.
Per pirmadienį, NVSC atstovės duomenimis, nauji atvejai registruoti dešimtyje medicinos įstaigų. Nuo pandemijos pradžios globos įstaigose registruota beveik 30 protrūkių. Per 30 – slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose. „Tai vis dėlto 60 įstaigų Lietuvoje, kur yra įvykę protrūkiai, nėra mažas skaičius“, – įvertino epidemiologė.
Kaltino ir sporto varžybas
NVSC atstovė pastebėjo, kad sergamumo skaičiai išauga po rungtynių, didelių susibūrimų.
„Neskaitant gydymo įstaigų, didžiausi protrūkiai būna tose vietose, kur praleidžiame podarbinį laiką. Aišku, sporto varžybose, to paties krepšinio, kur talpino tūkstančius. Be abejonės, tarp sergančiųjų yra ir ten besilankiusių žmonių“, – sakė D.Razmuvienė.
Tiesa, šio teiginio ji negalėjo pagrįsti epidemiologiniais tyrimais, nes naujausi duomenys apie susirgusiųjų maršrutus renkami, bet dar nėra apdoroti.
„Esu tikrų tikriausia, kad ten lankėsi sergantys asmenys. Žinant, kad tuo virusu susirgo ir Lietuvos krepšinio komandų atstovai įvairiuose Lietuvos taškuose. Lakstant, bėgiojant, emocingai šūkaujant tas virusas buvo labai intensyviai skleidžiamas. Labai keista, jeigu ten nebūtų susirgimų atvejų“, – tikino NVSC atstovė.
Mobiliųjų punktų daugės iki 35
A.Verygos teigimu, karštajai koronaviruso linijai nepajėgiant atsiliepti į visus skambučius ruošiamasi plėsti jos pajėgumus pasitelkiant karius, taip pat iki 35 bus plečiamas mobiliųjų punktų skaičius.
„Kovo mėnesį per pirmąjį karantiną mes turėjome 10 tokių mobilių punktų, šiuo metu turime 29 ir planuojama, kad iki lapkričio 6 dienos turėsime 35 mobiliuosius punktus“, – sakė ministras.
Pasak A.Verygos, svarbu tolygiai plėsti tiek Karštosios linijos, tiek mobiliųjų punktų pajėgumus, kad žmonės galėtų ne tik prisiskambinti, bet ir būtų užregistruojami. Be to, jis kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją prašydamas, kad Karštajai linijai padėtų kariai.
Siūlys įvesti visuotinį karantiną, griežtinti ribojimus
Lietuvoje naujiems koronaviruso atvejams per parą savaitgalį išaugus iki tūkstančio, premjeras S.Skvernelis antradienį sušaukė COVID-19 komiteto posėdį dėl karantino griežtinimo kai kuriose Lietuvos savivaldybėse, siekiant sulėtinti infekcijos plitimą.
Pasitarime su Vyriausybėje susirinkusiomis medikų ir mokslininkų grupėmis sutarta dėl gausybės naujų griežtų siūlymų, dėl kurių trečiadienį dar turės apsispręsti Ministrų kabinetas.
Tarp jų – nuotolinio mokymosi įvedimas aukštosiose mokyklose, uždaromi sporto klubai, teatrai, muziejai, kino teatrai, draudžiami visi konktaktiniai užsiėmimai, maistas viešojo maitinimo įstaigose teikiamas tik išsinešti.
Po posėdžio S.Skvernelis pranešė, kad Lietuvoje trečiadienį bus siūloma vėl įvesti visuotinį karantiną, kuris palies ir žaliojoje zonoje esančias savivaldybes. Karantinas būtų įvedamas ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiui, naktį iš penktadienio į šeštadienį.
