Nuo koronaviruso mirė dar šeši žmonės, o keturių užsikrėtusiųjų gyvybės užgeso dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 iš viso Lietuvoje jau mirė 192 asmenys. Dėl kitų priežasčių mirė 67 užsikrėtusieji. Iš viso Lietuvoje COVID-19 patvirtinta 20 tūkst. 747 žmonėms, 15 tūkst. 34 – tebeserga, 5454 – pasveiko.
307 iš naujausių atvejų registruoti Kauno, 284 Vilniaus, 200 Šiaulių, 126 Klaipėdos, 112 Telšių, 52 Panevėžio. Dar 41 atvejis registruotas Tauragės, 34 Marijampolės, 32 Alytaus ir 12 Utenos apskrityse.
Paklaustas, ar atvejų skaičiui per parą viršijus pusantro tūkstančio, koronaviruso plitimas Lietuvoje dar yra valdomas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neslėpė, kad, fiksuojant eksponentinį COVID-19 atvejų augimą, jis nebėra kontroliuojamas.
„Turime eksponentinį augimą, reiškia, virusas plinta labai greitai. Šia prasme jis nėra valdomas. Dėl to yra įvedamas karantinas“, – atsakė ministras.
A.Veryga: kaukės ugdymo įstaigose bus privalomos
Sveikatos apsaugos ministro A.Verygos teigimu, sparčiai kylant užkrato skaičiams, veido kaukės bus privalomos ne tik visose viešose erdvėse, bet ir mokyklose. „Kaukės bus privalomos visiems ugdymo įstaigose esantiems vaikams, kurie yra vyresni negu šešerių metų“, – pranešė ministras.
Anot jo, nuo rytojaus įvedus nacionalinį karantiną, ikimokyklinis ir pradinis ugdymas vyks įprastu būdu, laikantis visų nustatytų rekomendacijų, o pagrindinis, vidurinis ir neformalus ugdymas – nuotoliniu arba daliniu nuotoliniu būdu.
Iš namų – tik būtiniausiais reikalais
Ministras nurodė, kad karantino metu viešose vietose apribojamas judėjimas, nebus galima būriuotis daugiau nei 5 asmenims, išskyrus šeimos narius, o tarp grupių ar asmenų turi būti išlaikomas 2 m atstumas.
„Taip pat primygtinai rekomenduojama nevykti iš namų dėl nebūtinų priežasčių. Vykti, jeigu reikia nuvažiuoti į darbą, parduotuvę, sveikatos priežiūros įstaigą. Viešajame transporte turi būti užimtos tik sėdimos vietos, laikomasis 1 m atstumo“, – priminė A.Veryga.
Karantino metu bus draudžiama viešojo maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus maisto tiekimą išsinešimui. Sporto varžybos turės vykti be žiūrovų, kiti renginiai bei žmonių susibūrimai draudžiami, parduotuvės gali tęsti veiklą ribodamos klientų srautus. Viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, bus privalomos kaukės.
A.Veryga pabrėžė, kad papildomų apribojimų įvedimas galėtų būti svarstomas tuo atveju, jeigu per savaitę nuo karantino įvedimo situacija netaps stabilesnė. „Jeigu per savaitę nuo karantino įsigaliojimo nepamatysime situacijos stabilizacijos, tada ir bus galvojama apie papildomas priemones“, – perspėjo jis.
Karantinas Lietuvoje trims savaitėms įvedamas nuo šeštadienio.
Kokia situacija su planinėmis paslaugomis?
Pasiteiravus, kokia situacija toliau bus su planinėmis paslaugomis, A.Veryga informavo, kad dalis jų jau dabar yra stabdoma, tačiau, jo teigimu, nuogąstauti dar nereikia.
„Ne tik, kad gali tekti stabdyti planines paslaugas, bet jos jau ir stabdomos. Ten, kur lovos yra perorganizuojamos į kovidines, toje pačioje Vilniaus klinikinėje ligoninėje, ten kiti pacientai jau ir nebegydomi yra. Gydomi kovidiniai pacientai.
Jeigu pasieksime tokią ribą, kai Vilniuje esančios institucijos nebegalės priimti dėl kažkokių priežasčių pacientų, bus ieškoma sprendimų kitose ligoninėse. Bet Vilniuje yra ne viena ligoninė, kuri galėtų ir turės persiorientuoti į paslaugas, bent jau dalį savo padalinių, ir ten turės teikti paslaugas kovidiniams pacientams. Labai nuogąstauti dar nereikėtų.
Žinoma, tai yra labai rimtas ženklas įstaigoms ir koordinuojančiai ligoninei dirbti su visais partneriais ir įstaigomis, užsitikrinant, kad tas poreikis, kuris bus reikalingas pacientams, augant jų skaičiui, jog būtų pasiruošta ir jis būtų užtikrintas“, – situaciją komentavo ministras.
Konservatorius paragino nebepilstyti žibalo į ugnį
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje ketvirtadienį dalyvavęs ir pagaliau apie konstruktyvų dialogą prabilęs sveikatos apsaugos ministras aštriai sureagavo į TS-LKD narės Agnės Bilotaitės komentarą, kuriame ji kaltina ministrą, kad šis nesugebėjo pasiruošti COVID-19 antrajai bangai.
A.Bilotaitė rašė, kad „nesuvaldyta pandemija yra viena iš nueinančios valdžios „dovanėlių“ naujajai valdžiai, tiksliau, nekenčiamiems konservatoriams“.
„Man labai sunku susigaudyti, kaip iš tikrųjų yra, nes mes vieną dieną sutariame, kad konstruktyviai dirbsime, bendrausime. Aš tikrai esu tam nusitaikęs. Esu tikrai kaip žmogus, davęs priesaiką šitai šaliai, suinteresuotas, kad viskas čia vyktų taip, kaip turi vykti ir viskas būtų sklandžiai perduota. Bet tikrai negaliu suprasti įvairių rašinėlių konservatorių, matyt, veikėjų.
Gal tai nėra visos partijos nuostata, nes frakcijoje tikrai konstruktyviai pabendravome. Aš tik noriu dar kartą paraginti nebepilstyti žibalo į ugnį, dar kartą priminti, kad rinkimai pasibaigė, niekam nieko nereikia įrodinėti.
Kuo mažiau bus žibalo pilstymo į ugnį, tuo tai pačiai visuomenei bus lengviau susigaudyti, kokia informacija yra tikra, ko reikia klausytis. Dirbkime ir elkimės atsakingai“, – ragino A.Veryga.
Sveikatos apsaugos ministras ketvirtadienį dalyvavo uždarame TS-LKD frakcijos posėdyje. Ministras su frakcijos nariais aptarė sveikatos sistemos problemas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Po susitikimo A.Veryga teigė, kad pagaliau tarp abiejų pusių įvyko konstruktyvus dialogas.
Serga 1200 medikų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pranešė, kad pusė naujų užsikrėtusiųjų serga besimptome forma. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad simptomai gali pasireikšti jau po NVSC apklausos. Epidemiologė akcentavo, kad protrūkiai židiniuose užsitęsia.
„Norisi pasakyti, kad protrūkiai nesibaigia per tą inkubacinį laikotarpį, 14 dienų. Negalima sakyti, kad atvejai po 14 dienų pasibaigia, židiniai rusena toliau“, – sakė ji.
Specialistė pateikė kelis to pavyzdžius. Jurbarko ligoninėje pirmi atvejai fiksuoti spalio 20 d, o šiandien čia yra jau 72 atvejai. Be to, Šilalės ligoninėje nustatytas protrūkis spalio 31 d. ir šiandien yra jau 50 atvejų.
D.Razmuvienės teigimu, nerimą kelia kitos slaugos, globos, palaikomojo gydymo įstaigos. „Nuo pandemijos pradžios yra registruota 1818 medikų susirgimų atvejų. Nuo rugsėjo pradžios registruota 1400 medikų susirgimų atvejų. Medikų tarpe sergančiųjų yra tikrai labai nemažai“, – susirūpinimą reiškė specialistė.
Dabar serga apie 1200 medikų. Į šį skaičių įeina gydytojai, slaugytojai bei jų padėjėjai.
D.Razmuvienė: nurodymų laikymasis tampa privalomas
NVSC atstovė atkreipė dėmesį, kad nuo šiol visų nurodymų laikymasis tampa privalomas.
„Kadangi šiąnakt startuojame į nacionalinio karantino periodą, tai norėtųsi dar priminti, kad visos rekomendacijos, tai jau nebe rekomendacijos, o reikalavimai tikrai patampa mums labai būtini ir nuo to priklausys, kaip per ateinančias tris savaites sugebėsime suvaldyti plintantį virusą, kažkiek jį pristabdyti“, – perspėjo D.Razmuvienė.
Kokia situacija šalies gydymo įstaigose?
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 785 žmonės, 64 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 389 pacientai, 35 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš beveik 17,3 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 9,6 tūkstančio. Reanimacijos lovų užimta daugiau nei pusė: 364 iš 661 esamos. Iš 611 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos 211, iš 6,4 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 2 tūkstančius.
