Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 25 tūkst. 755 asmenys, 19 tūkst. 629 – tebeserga, 5813 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 210 žmonių, dėl kitų priežasčių – 70 užsikrėtusiųjų.
A.Veryga pažėrė kritikos kai kurių ligoninių vadovams
Valstybės lygio ekstremalių situacijų operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pastaruoju metu nerimą kelia situacija, kad ne visos gydymo įstaigos sutinka petvarkyti savo skyrius, skirdami juos koronavirusu sergantiems pacientams, o už tai prašo papildomų pinigų įrangai, realioms lovos ar net automobiliams.
„Turime ir blogų pavyzdžių. Kai kurios įstaigos atsisako pertvarkyti savo veiklą ir skirti ją COVID-19 sergantiems pacientams bei pateikė sąrašus priemonių, kurias jiems reikėtų įsigyti. Pavyzdžiui, prašoma skirti kelis šimtus tūkst. eurų kapitaliniam remontui, pinigus realioms lovoms, naujam automobiliui įsigyti, dirbtinei plaučių ventiliacijai, švirkštinėms pompoms ir t.t.
Kartais susidaro įspūdis, kad iki tol tokia gydymo įstaiga apskritai neveikė, nes ji, panašu, kad neturi nei lovų, nei įrangos, nei rentgeno, nei automobilio. COVID-19 negali būti pretekstas atsinaujinti visą ligoninę ir dabar ne tas etapas, kada reikėtų atlikinėti kapitalinius remontus skyriuose“, – tokia situacija piktinosi A.Veryga.
Kliuvo ir dėl savaitgalio linksmybių
Sveikatos apsaugos ministras karčių žodžių negailėjo ir visiems tautiečiams, kurie penktadienį, pasinaudodami paskutine diena prieš karantiną, ėjo į miestą ir neatsakingai linksminosi.
„Tikrai manau, kad daugelį suneramino vaizdai, kuriuos matėme daugelis reportažuose prieš įsigaliojant karantinui penktadienio vakare, kas vyko baruose, klubuose... Matėme ypatingai neatsakingo elgesio, kada netgi buvo kviečiama atšvęsti, pabūti paskutinį kartą prieš karatiną ir pan.
Neabejoju, kad rezultatus viso šito mes pamatysime po geros savaitės, lygiai taip, kaip jau matome ir dabar rezultatus lapkričio 1 d. ilgojo savaitgalio“, – tvirtino A.Veryga.
Anot ministro, šie rezultatai yra labai liūdni ir kainuosiantys ne tik papildomą medikų darbą, bet ir gyvybes.
„Deja, bet tie rezultatai yra labai liūdni, nes matome, kad labai ženkliai išaugo vyresnio amžiaus asmenų skaičius, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas. Tai reiškia, kad nemaža dalis šių asmenų, deja, bet atsidurs gydymo įstaigose, nes tai yra pati rizikingiausia visuomenės grupė, ir tai sukels papildomą krūvį mūsų medikams, bus prarasta ir dalis gyvybių“, – prognozavo A.Veryga.
Vyriausybė trečiadienį spręs dėl vakcinos nuo COVID-19 įsigijimo
„Pfizer“ kompanijai paskelbus, kad atlikti vakcinos nuo COVID-19 testai rodo 90 proc. veiksmingumą, A.Veryga sako, kad ši žinia džiugina bei priduria, kad trečiadienį Vyriausybės pasitarime bus sprendžiamas vakcinos įsigijimo klausimas.
„Ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis laukia gerų naujienų, ypatingai tyrimų duomenų, kurie leis registruoti vakcinas ir patvirtins, kad jos yra pirmiausia efektyvios ir, žinoma, saugios.
Ir šiandien COVID-19 komitete kaip tik buvo svarstoma vienos iš vakcinų, tiesa, ne „Pfizer“, bet anksčiau pateiktų gamintojų „Sanofi“ ir „GlaxoSmithKline“, dėl kurios buvo galima apsispręsti ilgesnį laikotarpį. COVID-19 komitete buvo pritarta, kad trečiadienį Vyriausybės pasitarime būtų pritarta ir šitos vakcinos įsigijimui“, – teigė A.Veryga.
Ministras taip pat priminė, kad planuojama, jog vakcina nuo COVID-19 pasiskiepys bent 70 proc. šalies gyventojų.
„Priminsiu, kad Lietuva yra apsisprendusi laikytis Europos Komisijos rekomendacijų, t.y. diversifikuoti vakcinų įsigijimą, įsigyti bent po dvi vieno tipo vakcinas. Taip pat yra nuspręsta siekti, kad būtų paskiepyta ne mažiau nei 70 proc. populiacijos“, – sakė jis.
Serga virš 1400 medikų
NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pranešė, kad epidemiologiškai neištirti tebėra 579 užsikrėtimo atvejai. Per praėjusį savaitgalį sveikatos priežiūros specialistų, kuriems buvo nustatytas koronavirusinės infekcijos teigiamas atvejis, buvo registruota 160.
Šiandien serga 1405 sveikatos priežiūros specialistai. Į šį skaičių įeina gydytojai, slaugytojai, jų padėjėjai. „Tie skaičiai kiekvieną dieną daugėja. Sveikatos priežiūros įstaigose formuojasi nauji židiniai, bet ir senieji vis dar plečiasi. Tai vyksta medikų, kurie dirba labai sunkų darbą sąskaita“, – apgailestavo NVSC atstovė.
Švenčionių ligoninė – vienas naujųjų viruso židinių. Čia per savaitgalį nustatytas 31 naujas susirgimo atvejis. „Tie skaičiai, aišku, labai neramina“, – sakė D.Razmuvienė.
Trigubai išaugo vaikų sergamumas
D.Razmuvienė paneigė klaidingą įsitikinimą, kad koronavirusas aplenkia vaikus. Jos teigimu, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje sirgo 875 vaikai. Tai sudaro 4 procentus nuo visų sirgusiųjų. „Klinikinės formos nėra sunkios, bet jie gali parnešti tą virusą ir savo tėvams, dabartiniu metu per atostogas juos prižiūrintiems seneliams“, – pažymėjo ji.
NVSC atstovės teigimu, lyginant su sergamumu vasaros mėnesiais, virusu užsikrėtusių vaikų dalis didėja. Liepą moksleiviai iki 19 m. sudarė 6 proc. visų susirgusiųjų, spalį – beveik 20 proc.
Daugiausia miršta vyresni žmonės
Epidemiologė išskyrė, kad absoliuti dauguma viruso aukų – vyresnio amžiaus žmonės.
„Taip, kad žmonės, kurie darbinio amžiaus turėtų labai jausti atsakomybę. Niekas nesako, kad vaikui lengva nešioti kaukę. Bet dėl visų kitų norėtųsi atsakomybės, parodyti, kad mes visi galime išgelbėti savo vyresnius asmenis, savo namiškius“, – į žmonių sąmoningumą apeliavo specialistė.
Epidemiologė ragino nesipriešinti reikalavimui nešioti kaukes mokyklose, pažymėjo, kad tokia praktika galioja užsienyje. „Grėsmės nėra, o nauda yra tikrai didžiulė. Susikaupkime ir pabandykime išgyventi šį karantino laikotarpį“, – sakė D.Razmuvienė.
Atvejų skaičius augs
Darbo dienomis per parą atliekama 12-15 tūkst. koronaviruso testų. Savaitgaliais tyrimo mastai būna gerokai mažesni. Antai, sekmadienį buvo atlikta, viso labo, 4,5 tūkst. testų. Todėl sumažėjusios vakarykščių atvejų statistikos sureikšminti nevertėtų.
Pasak D.Razmuvienės, susirgimų skaičius ir toliau turėtų augti per pirmąsias dvi karantino savaites. Po to, epidemiologės teigimu, susirgimų kreivė turėtų kristi žemyn. Tačiau, anot jos, epidemiologinės situacijos pagerėjimas priklausys tik nuo to, kaip atsakingai bus laikomasi ribojimų.
Kur fiksuojami naujausi susirgimai?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 305 iš naujausių atvejų registruoti Kauno, 293 Vilniaus, 157 Klaipėdos, 76 Telšių, 75 Panevėžio, 41 Alytaus, 36 Šiaulių, 35 Marijampolės, 26 Tauragės ir 7 Utenos apskrityse.
Didesni protrūkiai per praėjusią parą fiksuoti Dūseikių socialinės globos namuose Telšių apskrityje, Šalčininkų r. Eišiškių ASPC globos skyriuje, Švenčionių r. ligoninėje, LSMU Kauno klinikose, VŠĮ Jurbarko ligoninėje, VŠĮ Mažeikių ligoninėje.
Reanimacijoje – 80 pacientų
Lietuvos ligoninėse dėl COVID-19 ligos šiuo metu yra gydomi 944 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje. Su deguonies kaukėmis gydomi 445 pacientai, 50 žmonių taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Iš beveik 17,1 tūkst. visų ligoninėse esančių lovų šiuo metu užimta per 9,1 tūkstančio. Reanimacijos lovų užimta apie pusę: 311 iš 649 esamos. Iš 599 lovų su dirbtine plaučių ventiliacija užimtos 183, iš 6,3 tūkst. lovų su deguonimi užimta apie 1,8 tūkstančio.
