Remiantis pateiktais duomenimis, praėjusi – 47-oji – šių metų savaitė buvo mirtingiausia nuo 2000 metų. Anksčiau daugiausia mirčių 47-ąją metų savaitę buvo fiksuota 2007 metais – 949 mirtys. Pastaruosius dešimt metų šią savaitę mirtingumas svyruodavo tarp 700-800.
Beje, iki 2000 metų kassavaitiniai duomenys nebūdavo skelbiami.
Kaip penktadienį pranešė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, dėl šios priežasties pirmadienį į skubų posėdį renkasi Vyriausybės COVID-19 valdymo komitetas, kuris aptars besikeičiančius rodiklius.
„Deja, bet jau keletą savaičių stebime tikrai iš vidurkio iškrentantį augantį mirtingumą ir šiuo metu yra duoti pavedimai Higienos institutui, atliekama detali analizė“, – problemos neslėpė A.Veryga.
Specialistas: mirčių skaičius auga ne tik dėl pandemijos
Savo ruožtu prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos tarybos narys, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius atkreipia dėmesį, kad mirčių skaičius auga ne tik dėl pandemijos aukų, bet ir dėl jos metu kritusio sveikatos apsaugos sistemos efektyvumo, paslaugų prieinamumo.
„Papildomas mirtis mes stebėjome visose šalyse. Ispanijoje per pirmą pandemijos bangą taip buvo, nes ji per vėlai įsivedė karatiną ir nesusitvarkė. Mes iš karto įsivedėme griežtą karantiną, pandemiją suvaldėme ir dėl to toks kovido poveikis nepasimatė.
Dabar, kai mes kartojame kitų šalių pirmo karantino klaidas, mūsų atvejų skaičius didelis ir mirčių dinamika tokia, kad ją jau galima analizuoti. Stebime dabar tą patį fenomeną, kuris buvo kitose šalyse“, – teigė specialistas.
Anot jo, kai sveikatos apsaugos sistema būna apkrauta nauja pandemija, su kuria turi dorotis, ir dideli resursai nukreipiami į šią kovą, praradimai skaičiuojami kitose sveikatos priežiūros srityse.
„Būtent moderni sveikatos apsaugos sistema ir neleidžia žmonėms numirti. Palyginkime, kas buvo prieš šimtą metų. Rizika numirti nuo elementaraus peršalimo buvo žymiai didesnė. Išsivysto plaučių uždegimas, neturi antibiotikų ir miršti. Dabar iki to paprasčiausiai neprieinama. Bet tas saugumas nėra duotas. Tai funkcionuojančios sveikatos apsaugos sistemos rezultatas.
Todėl, kai mes turime problemą su kovidu ir dideli resursai nueina jos sprendimui, atitinkamai mes kažką atidedame ir turime papildomas mirtis, kai žmonės miršta dėl to, kai jiems nebuvo laiku suteikta pagalba, jie negalėjo jos kreiptis dėl ligoninių apkrovos“, – paaiškino V.Zemlys-Balevičius.
Ragino nedelsti
Tiesa, specialisto įsitikinimu, išvadas daryti dar anksti. Daugiau aiškumo atsiras kitąmet, kai bus išleistas Higienos instituto leidinys apie mirčių priežastis Lietuvoje, bus atlikta pilna analizė. Visgi į matomus skaičius, jo nuomone, būtina reaguoti jau dabar.
„Mes negalime ramintis, kad tai yra statistinis atsitiktinumas ir po metų paaiškės, jog čia nebuvo svarbu. Jei norime priimti sprendimus ir spręsti problemą, tai dėl atsargumo turėtume į tai atsižvelgti. Mes laukti negalime. Mums rūpi visuomenė ir tos mirtys nėra pateisinamos. Sutvarkykime viską, kad to nebūtų.
Tos statistinės problemos yra mirštantys žmonės. Jeigu galime išgelbėti gyvybę, tai turime padaryti viską, kad ją išgelbėtume“, – priemonių imtis ragino V.Zemlys Balevičius.
Apibendrindamas specialistas pažymėjo, kad Lietuva gauna ir daugiau signalų, jog situacija tampa kritine: „Pro visus galus dabar jau eina jie. Sprendimų, ką su tuo daryti ir kažkokio plano iš nueinančios Vyriausybės, aš pasigendu.“
A.Veryga: „Deja, bet jau keletą savaičių stebime tikrai iš vidurkio iškrentantį augantį mirtingumą“
Problemą dėl augančio mirčių skaičiaus tikina matantis ir laikinasis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Pirmadienį vyksiančiame COVID-19 valdymo posėdyje bus aptartas ir šis klausimas.
„Pirmadienį kovidiniame posėdyje turėtume aptarinėti detalesnę analizę augančio mirtingumo. Deja, bet jau keletą savaičių stebime tikrai iš vidurkio iškrentantį augantį mirtingumą ir šiuo metu yra duoti pavedimai Higienos institutui, atliekama detali analizė“, – sakė A.Veryga.
Pasak jo, kalbama ne tik apie mirtis nuo koronavirusinės infekcijos, bet ir nuo kitų ligų.
„Ten kalbama ne tik apie kovidą, ten kalbama apie bendrą mirtingumo augimą, tai ne tik kovidinės mirtys, bet ir mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų priežasčių“, – vardijo laikinasis ministras.
Apie tai, kokių priemonių dėl šios situacijos bus imamasi, paaiškės išklausius informaciją iš specialistų analizės.
