Šalyje žinoma lenkų žurnalistė Hanna Lis savo „Twitter“ paskyroje pranešė apie tai, kad patyrė anafilaksinį šoką – sunkią alerginę reakciją. Dar visai neseniai ši žinia sprogdino socialinius tinklus Lenkijoje. H.Lis nemalonią patirtį pavadino „blogiausia trauma“ savo gyvenime, tačiau ji nenurodė, kas būtent sukėlė alerginę reakciją.
Nepaisant to, jos įrašas sukėlė karštas diskusijas apie galimą naujai sukurtų koronaviruso vakcinų šalutinį poveikį. Kritikai pasirėmė pranešimais iš Didžiosios Britanijos ir JAV apie tai, kaip skiepo injekcijos sukėlė anafilaksinius šokus.
Pati H.Lis teigė neturinti nieko prieš vakcinos, tačiau ji norėtų, kad apie jas būtų pateikta daugiau informacijos. Visgi jos įrašas daugeliui lenkų sužadino nenorą skiepytis. Ir čia nieko naujo. Ilgametė tradicija rodo, kad lenkai vakcinų atžvilgiu smarkaus entuziazmo nejaučia.
Tuo tarpu pasakojama, kad jos tweetas užklupo daugybę lenkų. Daugelis žmonių jaučiasi nepatogiai dėl skiepijimo programos ir nori, kad būtų pateikta daugiau informacijos apie schemą. Tradiciškai daugelis lenkų skeptiškai vertina skiepus.
Kinija suteikė sąlyginį leidimą platinti „Sinopharm“ vakciną nuo koronaviruso
Šalį valdanti konservatyvi partijos Teisė ir Teisingumas (PiS) Vyriausybė irgi nesiėmė drąsių veiksmų skepticizmui išsklaidyti. Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis tik pranešė apie vakcinos dozių atvežimą ir paragino lenkus skiepyti. Jis entuziastingai pažadėjo, kad Lenkija netrukus „sugrįš į normalų gyvenimą“.
Bet paprasti šalies piliečiai šį optimizmą sutiko įtariai. H.Lis savo „Twitter“ paskyroje netgi išreiškė nuomonę, kad „propaganda, skelbianti apie vakcinacijos sėkmę, suveikia priešingai, nei siekiama.“
Prietarai ir magiški kerai
Varšuvos universiteto sociologas ir visuomenės sveikatos ekspertas Tomašas Sobierajskis sako, kad Vyriausybė skleidžia „perdėtą sėkmės propagandą“. Nors jis pats ir kratosi vadinamojo „antivakserio“ etiketės, tačiau nesutinka su tuo, kad skiepų priešininkus galima vadinti „pamišėliais“. T.Sobierajskis mano, kad Vyriausybė neša atsakomybę už platų nepasitikėjimą skiepais, nes jai nepavyko tinkamai šviesti visuomenės. Kalbėdamas su lenkų dienraščiu „Gazeta Wyborcza“, T.Sobierajskis sakė, kad „skirtingai nei Vakarų šalyse, mūsų nuomonė apie skiepus remiasi prietarais ir magiškais kerais.“
Jis pastebėjo, kad niekas nesiima paprastiems Lenkijos žmonėms paaiškinti, kad koronaviruso vakcina nedaro pakitimų žmogaus genuose, kuo tiki daugybė lenkų. Sociologas sako, kad daugelis vakarų europiečių kasmet skiepijasi nuo gripo. Analogiškai elgiasi tik apie 4 proc. lenkų. Todėl T.Sobierajskis perspėjo, kad Lenkijos laukia ilga „pandemijos neviltis“.
Nepasitikėjimas ir sąmokslo teorijos
Koronaviruso skiepijimo skeptikų gretas papildo ne tik įžymybės, bet ir vyriausybės veikėjai. „Nesiskiepysiu“, – neseniai interneto platformai „Wirtualna Polska“ sakė Lenkijos valstybės turto viceministras Janušas Kowalskis. „Tai yra laisvės ir asmeninio pasirinkimo klausimas“, – pridūrė jis.
STOP NOP – taip vadinasi viena Lenkijoje veikiančių „antikakserių“ grupių. Jos atstovai taip pat teigia, kad vakcinacija yra asmeninio apsisprendimo klausimas. Tiesa, ši organizacija teigia abejojanti, ar koronavirusas apskritai egzistuoja.
Lemia ir politinės pažiūros
Žinoma, tik maža dalis lenkų tiki panašiomis konspiracijos teorijomis. Tačiau apklausos rodo, kad skepticizmas vakcinų atžvilgiu išlieka stiprus. Neseniai dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu atlikta Varšuvos socialinių tyrimų ir rinkos instituto (IBRIS) apklausa parodė, kad 47 proc. respondentų nori pasiskiepyti, o 44 proc. to daryti neketina.
Entuziazmas didesnis tarp vyresnių nei 70 metų žmonių. Už skiepijimą pasisakė 67 proc. senjorų. Jaunimo nuotaikos labiau rezervuotos. 18–29 m. amžiaus grupėje skiepytis ketina tik 29 proc. lenkų. Apskritai nustatyta, kad vyrai labiau palaiko skiepijimą nei moterys (atitinkamai 59 ir 35 proc.).
Apklausa taip pat parodė, kad į skiepus teigiamai žiūri 82% tų, kurie palaiko Lenkijos kairiųjų partiją, ir 65%, palaikančių liberalią „Pilietinę platformą“. Tarp tų, kurie palaiko valdančią PiS partiją, šiai nuomonei pritaria 56 proc. Tuo tarpu tik 5% tų, kurie palaiko Lenkijos kraštutinių dešiniųjų konfederacijos „Laisvės ir nepriklausomybės“ partiją, pritaria vakcinacijai nuo koronaviruso.
IBRIS vadovas Marcinas Duma sako, kad sunku pakeisti skiepų priešininkų nuomonę. Jie vis dėlto teisūs nurodydami, kad vakcinos buvo sukurtos ir patvirtintos rekordiškai greitai. „Nėra paaiškinimo, kaip tai buvo įmanoma per tokį trumpą laiką“, – sakė M.Duma. Jo teigimu, daugelis skeptikų mieliau „laukia, kol kiti bus paskiepyti“. M.Dumos teigimu, tokia laikysena atrodo pagrįsta.
Susiję straipsniai
Griežtas karantinas
Kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, Lenkijoje vakcinacijos programa prasidėjo Gruodžio 27 d. Pirmiausia skiepijami medikai. Abejojančių vakcina yra ir tarp jų, tačiau Vyriausybė medicinos darbuotojus ragina savanoriškai registruotis. Iki šiol norą skiepytis nuo COVID-19 pareiškė 400 tūkstančių Lenkijos medikų.
Nuo pandemijos pradžio koronavirus užsikrėtė 1,3 milijono lenkų. Virš 27 tūkstančių žmonių mirė dėl su COVID-19 susijusių sveikatos problemų. Gruodžio 29 d. šalyje buvo nustatyti 7900 naujų atvejų. Tai yra geroja mažiau nei lapkričio mėnesį. Tuomet šis skaičius net kelis kartus viršijo 30 tūkstančių ribą. Visgi premjeras M.Morawieckis baiminasi, kad šie skaičiai vėl šoktels, nes per šventes lenkai leido laiką šeimose, socializavosi.
Nuo gruodžio 28 d. iki sausio 17 d. šalyje buvo įvestas griežtas karantinas. Uždarytos visos parduotuvės, išskyrus maisto prekių ir vaistines. Vyriausybė taip pat ragino Naujųjų metų vakarą bei naktį praleisti namie.