Praėjusią parą taip pat registruoti 2036 pasveikę žmonės.
Iš viso Lietuvoje registruota 154 550 COVID-19 atvejų, 86 109 asmenys pasveiko, 65 730 – tebeserga.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2076 žmonės.
Praėjusią parą taip pat detalizuota 10 mirčių nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Praėjusią parą Lietuvoje atlikta 13 837 tyrimai dėl koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 700 842.
Ekspertai skelbia, kad pandemijos piką jau įveikėme, tačiau iškart įspėja, kad švęsti dar anksti. Ir karantino priemonių atlaisvinti dar niekas nežada. Epidemiologai ramina, kad dar reikės palaukti. Juk ir galimybę pasiskiepyti daugelis lietuvių turės dar negreit.
Praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 20-99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 20-99 metų žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš viso mirė po 15 vyrų ir moterų. Tarp jų – po vieną žmogų, kuris priklausė 20-29, 30-39, 40-49 ir 50-59 amžiaus grupėms.
Taip pat mirė dešimt 80-89 metų žmonių, po septynis 60-69 ir 70-79 metų žmones ir du 90-99 metų asmenys.
Nuo koronaviruso iš viso mirė 2076 žmonės. Daugiausia mirusiųjų yra 80-89 metų amžiaus – 758, 70-79 metų – 560, 60-69 – 344, 90-99 – 195, 50-59 – 169, 40-49 – 31, 30-39 – 11, 100-109 – penki, taip pat mirė trys 20-29 metų amžiaus žmonės.
Ligoninėse gydoma per 2,4 tūkst. COVID-19 pacientų, 199 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 2413 COVID-19 pacientų, 199 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1517 pacientų, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 132.
Iš daugiau kaip 16,6 tūkst. ligoninių lovų šiuo metu užimta beveik 8,4 tūkst. Iš 696 reanimacijos lovų užimtos 442. Iš 651 lovos, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimta 271, iš lovų, kur tiekiamas deguonis, užimtos 2457 iš 6,4 tūkst.
COVID-19 toliau plinta globos namuose, gydymo įstaigose, įmonėse
COVID-19 toliau plinta globos namuose, gydymo įstaigose ir įmonėse, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Praėjusią parą registruota 17 koronaviruso atvejų, siejamų su protrūkiu Vilkaviškio rajone įsikūrusiuose Didvyžių globos namuose, kur iš viso nustatyti 96 COVID-19 ligos atvejai.
Dar 13 atvejų patvirtinta Zarasų socialinės globos namuose. Visi asmenys yra darbuotojai. Iš viso su protrūkiu šiuo metu siejama 150 infekcijos atvejų.
10 naujų atvejų siejama su protrūkiais Kelmės rajono Liolių socialinės globos namuose ir Liolių socialinės globos namų Užvenčio skyriuje.
Naujas protrūkis registruotas Lietuvos pašto Raseinių skyriuje, kur koronavirusinė infekcija vakar patvirtinta trims darbuotojams.
Dar vienas naujas protrūkis registruotas Mažeikių rajono nakvynės namuose, kur patvirtinti šeši koronavirusinės infekcijos atvejai, iš kurių penki yra namų gyventojai ir vienas darbuotojas.
Taip pat toliau tęsiasi protrūkiai globos, palaikomojo gydymo įstaigose.
Praėjusią parą patvirtini atvejai, susiję su protrūkiais Kretingos rajone veikiančiuose Macikų socialinės globos namuose, Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, Alytaus rajone įsikūrusiuose Miroslavo globos namuose, Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namuose, Prienų Šilavoto globos namuose, Kauno Panemunės socialinės globos namuose.
Be to, trečiadienį registruoti atvejai, siejami su protrūkiais maisto pramonės įmonėse Kalvarijoje, Marijampolėje, Klaipėdoje, taip pat patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais laivų statybos, jūrų krovinių, baldų gamybos, pervežimo geležinkeliais įmonėse Klaipėdoje, degalinėje Kupiškyje, pieno perdirbimo įmonėje Rokiškyje.
Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais medžioklės reikmenimis prekiaujančioje įmonėje, pakuočių gamybos įmonėje, statybos, maisto pramonės, vėdinimo įrangos gamybos įmonėse.
Taip pat registruoti COVID-19 ligos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais žuvies perdirbimo įmonėje Raseiniuose, dviračių gamykloje Šiauliuose, kelių statybos įmonėje Šiauliuose, autobusų nuomos įmonėje Mažeikiuose, Plungės prekybos įmonėje, Telšiuose veikiančioje betono ir gelžbetonio gaminių įmonėje, taip pat – su protrūkiais Utenos mėsos perdirbimo, siuvimo įmonėse.
Be to, registruoti infekcijos atvejai, epidemiologų vertinimu, siejami su protrūkiais Kupiškio rajono Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje.
Praėjusią parą izoliuotis nurodyta daugiau nei 3,5 tūkst. asmenų, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra per 96,8 tūkst. žmonių.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 251.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 259.
Visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Skiepijimo eiliškumas
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Jame numatyta, kad persirgę asmenys skiepijami nebus, o savanoriams norint gauti prioritetą reikės būti išdirbus tam tikrą laiką – ne mažiau 16 val. per dvi savaites.
Įsakyme nurodyta, kad pirmiausia nuo COVID-19 skiepijami darbuotojai, teikiantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams bei studentai, dalyvaujantys teikiant paslaugas ir kontaktuojantys su COVID-19 liga sergančiais pacientais.
Tuomet numatyta skiepyti reanimacijos ir intensyviosios terapijos, skubiosios medicinos pagalbos skyrių darbuotojus, taip pat skubias stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius darbuotojus, greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojus ir studentus, teikiančius šias paslaugas.
Vėliau turėtų būti paskiepyti tie gydymo įstaigų darbuotojai, teikiantys paslaugas pacientams, kuriems COVID-19 infekcija yra labiausiai pavojinga, pavyzdžiui, gaunantiems imunosupresinį ar chemoterapinį gydymą.
Tuomet numatoma skiepyti didžiausios rizikos pacientus. Prioritetas teikiamas galutinės stadijos lėtine inkstų liga sergantiems pacientams, kuriems taikoma nuolatinė pakaitinė inkstų terapija. Toliau – pacientai, kuriems atliktos organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos.
Tuomet bus skiepijami pacientai, sergantys onkohematologinėmis ligomis, kai tęsiamas ar baigtas chemoterapinis, imunoterapinis ar taikinių onkohematologinės ligos gydymas, kai po pabaigos praėjo ne daugiau kaip 24 mėnesiai. Po jų eilės tvarka įrašyti asmenys, sergantys imunodeficito ligomis su antikūnų gamybos defektu, kuriems taikoma pakaitinė terapija imunoglobulinais.
Tuomet numatoma skiepyti kitus asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, prisidedančius prie COVID-19 gydymo, taip pat asmenis, gydymo įstaigose savanoriaujantys ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės.
Toliau numatyta skiepyti Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijoms pavaldžių gydymo įstaigų darbuotojus bei darbuotojus, turinčius sąlytį su pacientais. Po jų eilėje – mobiliųjų punktų ir karščiavimo klinikų darbuotojai.
Tuomet numatoma skiepyti pacientus, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos bei šias paslaugas teikiančius darbuotojus, po to – socialinės globos įstaigų gyventojus ir darbuotojus bei asmenis, teikiančius šias paslaugas namuose.
Paskiepijus šias grupes, toliau būtų vakcinuojami laboratorijų darbuotojai, atliekantys COVID-19 tyrimus, įskaitant ėminių paėmimą, tuomet – COVID-19 epidemiologinę diagnostiką atliekantys specialistai, kuriems reikia vykti į ligos židinius.
Paskiepijus visas šias grupes, numatoma skiepyti ir likusius sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie nepatenka į kitas kategorijas. Po to būtų skiepijami vaistinių darbuotojai.
Pirmiausia – senyvo amžiaus žmonės
Atlikus gydymo įstaigų darbuotojų vakcinaciją, toliau prioritetas numatomas vyriausiems gyventojams: pirmiausia bus skiepijami tie žmonės, kuriems yra 80 ir daugiau metų. Mažėjančio prioriteto tvarka planuojama paskiepyti visus, kam daugiau kaip 65-eri.
Toliau būtų skiepijami švietimo įstaigų darbuotojai ir asmenys, dirbantys su ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo vaikais bei specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
Tuomet planuojama skiepyti ir tuos žmones, kurie yra jaunesni nei 65-erių, tačiau turi bent vieną rizikos veiksnį, prioritetą teikiant tiems, kurie turi daugiau nei vieną iš jų. Tai pacientai, gaunantys imunosupresinį, imunomoduliuojantį ar aktyvų onkologinės ligos gydymą, sergantys cukriniu diabetu su komplikacijomis, sergantys sunkiomis lėtinėmis širdies-kraujagyslių ligomis su komplikacijomis, sergantys sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis, sergantys sunkiomis lėtinėmis kepenų ligomis, asmenys, kuriems diagnozuotas nutukimas.
Paskiepijus šios grupės asmenis, toliau planuojama skiepyti visuomenei svarbias funkcijas vykdančius darbuotojus, palaikančius viešąją tvarką, vykdančius priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbus, taip pat muitinės, sienos apsaugos darbuotojai, kariai, laisvės atėmimo vietų, švietimo įstaigų, energetikos, maisto pramonės darbuotojai.
Paskiepijus visas šias grupes, būtų pradedami skiepyti ir visi likusieji gyventojai, pradedant nuo tų, kurie yra vyresnio amžiaus.
Persirgusieji – neskiepijami
Įsakyme numatyta, jog per paskutinius tris mėnesius COVID-19 persirgę asmenys skiepijami nebus, nebent atlikus antikūnų testą paaiškėja, kad asmens organizme nėra antikūnų.
Įsakyme rekomenduojama prieš skiepijimą atlikti antikūnų testus ir neskiepyti tų asmenų, kurie jų turi.
Ekspertai anksčiau yra sakę, jog persirgus COVID-19 susidarantys antikūnai užtikrinta tokią pačią apsaugą organizmui kaip ir skiepai.
Onkologiniai ligoniai pamiršti?
Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė kritikuoja sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu patvirtintą vakcinavimo nuo COVID19 planą, kuriame didesnis prioritetas skiriamas kraujo vėžiu sergantiems pacientams.
Profesorės teigimu, kraujo vėžiu serga dešimtadalis visų onkologinių pacientų, dažniausiai – vaikai.
Ji tvirtino, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų nustatyti aiškesnius prioritetus, kaip nuo koronaviruso skiepyti vėžiu sergančius pacientus.
„Savo siūlymą parašiau SAM, kad visi onkologiniai pacientai yra imunosupresuoti (silpno imuniteto – BNS) ir jie turėtų visi atsidurti sąraše prioriteto tvarka, bet skaičiuojama kiekviena vakcinos dozė, todėl prioritetus turime išsidėlioti diskusijoje, o jos tarp onkologų tikrai nebuvo“, – sakė S. Jarmalaitė.
