Tarkime, susižeidėte burnos gleivinę dantų šepetėliu. Jei opelė užgyja greitai ir be komplikacijų, tuomet galima per daug nesijaudinti. Jei opelės negyja arba gyja labai ilgai, tuomet vertėtų kreiptis į gydytoją ir ieškoti tokio prasto gijimo priežasčių.
Ne taip jau retai iš viso nežinoma, kodėl atsirado viena ar kelios negyjančios burnos opelės – tokio sveikatos sutrikimo taip pat reikėtų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ir gana sunkių ligų požymis. Pakalbėkime apie dažniausiai pasitaikančius burnos opų tipus ir jų gijimą galinčias palengvinti priemones.
Burnos opelės nėra jau toks nekaltas sveikatos sutrikimas
Statistiniai duomenys rodo, kad įvairių burnos opų savo gyvenime turėjęs mažiausiai kas antras žmogus, tik vieniems jos susiformavusios vos vieną kitą kartą, o kitiems jos vis atsinaujina ir ne juokais trikdo gyvenimo kokybę.
Tipiškiausias burnos opų sukeliamas simptomas – skausmas ir diskomfortas, trukdantis valgyti (kramtyti ir ryti maistą), valytis dantis, kalbėti.
Nemalonūs pojūčiai, atsirandantys valgio ir dantų valymo metu, gali priversti pacientą vengti maitintis ir rūpintis burnos higiena, todėl prastėja jo apetitas, blogėja bendra burnos būklė ir atsiranda didesnė komplikacijų rizika.
Burnos opos gali komplikuotis pogleivio uždegimu, danties pūliniu, antrine bakterine infekcija ir t.t.
Kaip apibūdinamos burnos opos?
Burnos opos – tai burnos gleivinės vientisumo pažeidimai, dažniausiai turintys būdingą apskritimo ar ovalo formą. Šių žaizdelių diametras gali būti pats įvairiausias, tačiau dažniau pasitaiko nedidelės, iki 10 mm skersmens opelės.
Gali skirtis ir opelių gylis – dažniausiai pasitaiko negilios, pogleivio nepažeidžiančios, erozijų tipo opelės, tačiau kartais pacientams atsiranda ir gilesnių, tolimesnius burnos gleivinės sluoksnius pažeidžiančių opų, kurių ir skersmuo paprastai jau didesnis nei 10 mm.
Tokios didesnės ir gilesnės opos gyja žymiai sunkiau, neretai komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis ir panašiai. Taigi burnos opos arba žaizdelės pagal savo dydį/ kilmę ir kitus požymius gali būti skirstomos į tris pagrindinius tipus:
- Herpines burnos opas (pūslelinis stomatitas) – tai mažytės, iki 5 mm skersmens žaizdelės, kurios dažniausiai telkiasi sankaupomis;
- Mažas burnos opas – jų skersmuo yra tarp 5 mm ir 1 cm. Tai dažniausiai pasitaikantis tipas. Paprastai tokios žaizdelės užgyja per 7-14 dienų ir nepalieka jokių liekamųjų reiškinių. Jei opos linkusios pasikartoti, tuomet jos vadinamos aftomis. Aftiniu stomatitu dažniau serga vaikai, paaugliai, o suaugusiųjų tarpe dažniau jis kamuoja moteris (dėl tam tikrų hormoninių ypatumų, priklausančių nuo ciklo). Tai gana dažna liga, nes su ja, kaip spėjama, susidurti tenka bent dviems žmonėms iš trijų.
- Dideles burnos opas – jų skersmuo didesnis nei 1 cm ir jos dažnai būna pažeidusios gilesnius gleivinės sluoksnius. Jų forma gali būti netaisyklinga, o gijimas paprastai trunka labai ilgai (net iki 1-2 mėnesių). Po užgijimo dažnai lieka randas. Jei opa gyja ilgiau nei 2-3 savaites, tuomet vertėtų pasirodyti gydytojui – jis įvertins, ar nereikėtų išsitirti dėl kai kurių sunkesnių ligų, pavyzdžiui, reumatinių ar navikinių susirgimų.
Kas galėtų padėti sušvelninti dėl opų kylantį skausmą ir paspartinti jų gijimą?
Anaftin produktų šeimai priklausančios medicinos priemonės (purškiklis, skalavimo skystis ir gelis) galėtų padėti sumažinti nemalonų diskomfortą ir paspartinti opų gijimą.
Anaftin medicinos priemonės sudaro apsauginę plėvelę, kuri prilimpa prie burnos ertmės ir sukuria mechaninę užtvarą pažeistoms vietoms – taip palengvinamas dėl atvirų nervų galūnių dirginimo pasireiškiantis skausmas. Sudėtyje esanti hialurono rūgštis ir tikrieji alavijai (Aloe vera) paspartina natūralų pažeistų audinių gijimą.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Berlin Chemie Menarini Baltic“.
