Statistikos departamentas taip pat įspėjo, kad dėl duomenų tiekimo sutrikimų, kovo 4 d. švieslentės atnaujintos 15.50 val. Todėl iki duomenų atnaujinimo kovo 5 d., duomenys švieslentėje ir dienos ataskaitoje nesutampa.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 247,9 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 201 tūkst. 335 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 187 162 žmonės, deklaruota – 142 621 pasveikusysis. Statistiškai šiuo metu serga 7110 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 51 651.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3303 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 6620 mirčių.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7128 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 2 122 035.
Be to, per parą atlikti 635 antigeno tyrimai. Iš viso jų atlikta 35 911.
Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento.
Pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze praėjusią parą paskiepyti 9405 žmonės, antrąja doze – 4333 asmenys. Iš viso šalyje pirmąja doze paskiepyta 200 063 žmonės, abiem dozėmis – 80 502 asmenys.
Virš Europos tvenkiasi naujos koronaviruso bangos debesys, tad galima džiaugtis, kad Lietuvoje susirgimų skaičiai bent jau nešauna aukštyn. Tačiau blogų ženklų netrūksta. Ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičius nemąžta. Negana to, laboratorijose triūsiantys mokslininkai pateikia vis daugiau nemalonių žinių – labiau užkrečiamos viruso atmainos sparčiai plinta Lietuvoje.
COVID-19 protrūkiai – darželiuose, įmonėse, sostinės futbolo klube „Riteriai“
COVID-19 ligos protrūkiai ir toliau fiksuojami darželiuose, įmonėse, taip pat vienas registruotas sostinės futbolo klube „Riteriai“, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Protrūkyje, siejamame su aukščiausiosios Lietuvos futbolo lygos sezonui besiruošiančiais „Riteriais“, patvirtinta 17 pirminių atvejų.
Praėjusią parą naujas protrūkis užfiksuotas Vilkaviškio rajono Didvyžių socialinės globos namuose. Iš viso patvirtinti trys atvejai, iš kurių vienas antrinis.
Tęsiasi židinys Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje „Rasa“, kur pastaruoju metu patvirtintas vienas atvejis. Iš viso su protrūkiu siejami 23 atvejai, iš kurių 10 antrinių.
Kitame Marijampolės lopšelyje-darželyje „Šaltinėlis“ iš viso patvirtinta 15 atvejų, iš kurių devyni antriniai. Ketvirtadienį protrūkyje patvirtinti du atvejai, iš kurių vienas antrinis.
Naujas protrūkis nustatytas gamybos, remonto ir inžinerines paslaugas teikiančioje įmonėje, įsikūrusioje Klaipėdos apskrityje. Susirgo du darbuotojai ir nustatytas vienas antrinis atvejis. Iš viso su protrūkiu siejami keturi atvejai.
Nustatytas naujas atvejis, susijęs su protrūkiu Klaipėdos Medeinės mokykloje. COVID-19 liga patvirtinta moksleiviui. Iš viso su protrūkiu siejama 20 atvejų: susirgo 11 darbuotojų, keturi moksleiviai, taip pat patvirtinti penki antriniai atvejai.
Praėjusią parą nustatyti du antriniai atvejai, susiję su protrūkiu Klaipėdos rajono Slengių mokyklos-daugiafunkcinio centro padalinyje, kuris įsikūręs Ginduliuose. Iš viso su protrūkiu siejami penki atvejai: susirgo du darbuotojai, vienas ugdytinis, taip pat yra du antriniai atvejai šeimose.
Du susiję COVID-19 ligos atvejai nustatyti Kėdainių lopšelyje-darželyje „Varpelis“. Izoliuotų didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų – 12, iš jų vienas nustatytas naujas COVID-19 ligos atvejis.
Praėjusią parą taip pat patvirtintas naujas protrūkis Pakruojo rajone esančioje montavimo įmonėje. Susirgo du darbuotojai.
Šiaulių mieste veikiančiame autoservise koronavirusinė infekcija patvirtinta dviem darbuotojams, vienam asmeniui patvirtintas antrinis atvejis šeimoje.
Šiaulių lopšelyje-darželyje „Trys nykštukai“ susirgo darbuotojas, prieš tai buvęs izoliacijoje. Bendras atvejų skaičius protrūkyje yra du.
Siuvimo įmonėje Utenoje praėjusią parą užregistruotas vienas COVID-19 atvejis darbuotojui. Iš viso čia patvirtinti devyni COVID-19 atvejai: septyniems darbuotojams ir dviem šeimos nariams.
Utenoje veikiančioje administravimo paslaugas teikiančioje įmonėje per vakar parą užregistruoti du COVID-19 atvejai.
Gamybos įmonėje Vilniuje iš viso užregistruoti 27 pirminiai atvejai.
Nauji protrūkiai taip pat užfiksuoti dviejose prekybos įmonėse Vilniuje. Su vienos iš jų protrūkiu siejam trys pirminiai atvejai, su kitos – keturi.
Viešojo maitinimo įstaigoje Vilniuje nustatyti šeši pirminiai atvejai.
Dviejų Vilniaus lopšelių-darželių „Mažylis“ ir „Žirmūnėliai“ protrūkiuose nustatyta po du pirminius atvejus.
Lino apdirbimo įmonėje Vilniuj nustatyti aštuoni pirminiai atvejai.
Praėjusią parą izoliuotas 1091 didelės rizikos sąlytį turėjęs asmuo, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 62 128 asmenys.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 44.
NVSC teigimu, šie asmenys epidemiologinės diagnostikos metu įvardija įvairias vietas, t. y. parduotuves, degalines, plovyklas, kur lankėsi, tačiau nurodo, jog kontakto laikas trumpas, o kitų asmenų užsikrėtimo atvejai tose vietose nėra registruoti.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 53.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 900 COVID-19 pacientų, iš jų 89 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 900 COVID-19 pacientų, 89 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 754 ligoniams, 47 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 87 žmonės.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 70–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Trims mirusiesiems buvo nuo nuo 80 iki 89-erių metų.
Po vieną mirusį žmogų priklausė 70–79 ir 90–99 metų amžiaus grupėms.
Visi šie asmenys mirė ligoninėse.
Prezidentės skiepas
Nuo COVID-19 paskiepyta buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Apie tai ketvirtadienį ji pati pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Oficialiai tapus „senjore“ buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso – tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus. Kviečiu nebijoti ir duoti tam virusui į kailį“, – rašo buvusi šalies vadovė.
D. Grybauskaitei pirmadienį suėjo 65-eri metai.
Buvusi prezidentė paskiepyta Santaros klinikų Šeimos medicinos centre.
„Britiškosios“ atmainos plitimas
Lietuvoje nustatyta dar 13 „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
„Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje buvo ištirta 96 ėminiai, iš kurių – 13 atvejų priskirti „britiškajai“ atmainai“, – rašoma pranešime.
NVSPL duomenimis, kitose laboratorijose kol kas nenustatyta naujų atvejų.
Nacionalinė laboratorija taip pat informuoja, kad šalyje iš viso atlikti 535 sekoskaitos tyrimai ir aptikta 50 „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejų.
Skiepijami medikai
Tapo gerokai saugiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje, turinčioje 3350 darbuotojų, sulaukus dienos, kai vienu metu sergančio COVID-19 liga personalo nuo beveik 300 sumažėjo iki 100. Kai šis skaičius susitraukė iki 50, buvo dar džiugiau, o likus jų tik dešimčiai, tarsi atėjo šventė.
Šiandien ligoninėje, kurioje COVID-19 persirgo daugiau nei 800 darbuotojų, šia infekcine liga serga vos keturi, tokius duomenis naujienų agentūrai ELTA pateikė ligoninės atstovė Jūratė Kuzmickaitė.
„Visi šie darbuotojai neskiepyti. Iš tų, kurie paskiepyti dviem vakcinos dozėmis, koronavirusu neužsikrėtė nė vienas“, – paaiškino LSMU Kauno ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vadovė Rita Butylkina.
Iš viso dviem vakcinos dozėmis paskiepyti 2174 ligoninės darbuotojai. Kai kuriems pasireiškė trumpalaikis nepageidautinas vakcinavimo poveikis, bet medikai, pasak Infekcijų kontrolės skyriaus vadovės, to nesureikšmina.
Žvalgybos požiūris į „Sputnik V“
Lietuvos žvalgyba ketvirtadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje akcentuoja, kad COVID-19 pandemija – kelia ne tik medicinines, bet ir socialines, ekonomines bei geopolitines grėsmes.
„Pasinaudodamos ekstremalia COVID-19 situacija, autoritarinės valstybės užsikrėtusių asmenų kontaktų atsekimą, kuris yra vienas pagrindinių metodų kontroliuoti SARS-CoV-2 viruso plitimą, iš dalies pavertė į priverstinį didelio masto gyventojų stebėjimą. Centralizuotai renkami net ir neužsikrėtusių gyventojų bei šalyje apsistojusių užsienio piliečių asmens duomenys, kontroliuojamas jų judėjimas viešosiose erdvėse“, – pažymima ataskaitoje.
Lietuvos žvalgyba taip pat akcentuoja, kad Rusija ir Kinija naudojasi pandemijos situacija diskredituodamos priešiškomis laikomas valstybes arba, priešingai, mėgina gerinti savo tarptautinį įvaizdį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad medicininę paramą ir inovacijas šios šalys ėmė naudoti kaip įtaką tarptautinėje arenoje galintį didinti galios šaltinį.
„Pandemijos sukelta situacija autoritarinės valstybės taip pat naudojasi siekdamos globalių tikslų – pakenkti priešiškomis laikomoms valstybėms arba, priešingai, pagerinti savo tarptautinį įvaizdį. Rusija operatyviai prisitaikė prie besikeičiančios tarptautinio saugumo situacijos ir ėmė išnaudoti pandemiją propagandai ir dezinformacijai Vakarų valstybėse skleisti. Dažnai nesusijusiais ir net prieštaringais naratyvais apie Vakarų nesėkmes kovojant su pandemija akcentuojama įtampa tarp šalių, platinamos su COVID-19 susijusios sąmokslo teorijos“, – rašoma ataskaitoje.
