Palygino skiepytis atsisakančių lietuvių, latvių ir estų portretus: pastebimas vienas esminis skirtumas

13,2 proc. lietuvių skiepytis nesutiktų, o dar 12,3 proc. taip pat tvirtina greičiausiai vakcinos atsisakysiantys, rodo tarptautinės rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimų bendrovės „NielsenIQ Baltics“ paskelbto tyrimo rezultatai.

Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vakcinacija Lietuvoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (21)

Lrytas.lt

Mar 8, 2021, 11:18 AM, atnaujinta Mar 8, 2021, 11:20 AM

Jo duomenimis, skiepytis atsisakančio asmens portretas Lietuvoje – 25-44 metų žemesnį išsilavinimą ir mažesnes pajamas gaunantis asmuo, dažnai – bedarbiai ar namų šeimininkės. Taip pat šioje grupėje daugiausia sutinkama žmonių, dirbančių prekybos, paslaugų sferose arba fizinį darbą.

Tokie asmenys mažiau linkę priimti naujoves, yra konservatyvių pažiūrų, rečiau susidūrę su koronaviruso sukelta liga artimoje aplinkoje.

Ar toks vakcinos nuo COVID-19 skeptikų apibūdinimas tinka ir latviams bei estams? 

Pastebimas vienas esminis skirtumas

Tyrimą atlikusios bendrovės vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė Asta Ivanauskienė tvirtino, kad skiepytis atsisakančių asmenų visose trijose Baltijos šalyse portretas yra panašus, tačiau yra vienas esminis skirtumas.

„Portretai tikrai labai panašūs. Jeigu žiūrėtume į pasiskirstymo hierarchiją, patys procentai gali skirtis, bet vienas esminis skirtumas yra amžius.

Jeigu mes žiūrėtume į skeptikus, nenorinčius skiepytis Latvijoje ir Estijoje, jie yra maždaug dešimtmečiu jaunesni – žmonės nuo 20-35 metų, kai Lietuvoje šerdis nenorinčių skiepytis – 25-44 metų.

O šiaip didelio skirtumo nėra, panašu, kad nusistatymo panašumas yra didžiulis tarp Baltijos šalių gyventojų“, – skaičiavo A.Ivanauskienė.

Tyrimo duomenimis, Latvijos ir Estijos gyventojai yra skeptiškiau nusiteikę dėl COVID-19 skiepų, nei gyventojai Lietuvoje: kad tikrai nesiskiepys, Latvijoje nurodė 34 proc., Estijoje – 31 proc. respondentų, atitinkamai žadančiųjų skiepytis buvo po 51 proc. apklaustųjų.

Lietuvoje 36 proc. apklaustųjų nurodė, kad tikrai skiepsis, 23 proc. – jog greičiau skiepysis. Plačiau apie tyrimą skaitykite čia.

Labiausiai nerimauja latviai

Tyrimą atlikusios bendrovės vyriausioji vartotojų tyrimų projektų vadovė pažymėjo, kad šiuo metu didžiausias nerimas dėl COVID-19 jaučiamas Latvijoje. Šioje valstybėje esantys susirūpinę dėl pandemijos teigė 91 proc. gyventojų.

Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 88 ir 86 proc. Lietuvoje didžiausias panikos lygis fiksuotas praėjusių metų balandį – tuomet net 24 proc. lietuvių sakė labai stipriai susirūpinę dėl viruso.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 213 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės. Tuo tarpu Estijoje praėjusią parą patvirtinta 1181 naujas koronaviruso atvejis, mirė 14 žmonių. Latvija šios statistikos pirmadienį dar nepateikė.

Apklausos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdytos vasario 5-16 dienomis internetu, kiekvienoje šalyje apklausta po 1,6 tūkst. 16-64 metų amžiaus gyventojų. Tyrimas atliktas internetu, vadovaujantis kriterijais pagal gyventojų amžių, lytį, gyvenvietės tipą.

„NielsenIQ“ tyrimai, kaip gyventojai reaguoja į COVID-19 pandemiją, Baltijos valstybėse atliekami nuo pernai balandžio.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.