Anot jos, taip pat nerimą kelia tai, jog 11 proc. užsikrėtusių asmenų epidemiologinė diagnostika liko neatlikta –epidemiologai su jais neturėjo galimybės susisiekti ir išsiaiškinti koronavirusinės infekcijos valdymui svarbios informacijos.
„Kodėl? Tikrai ne dėl to, kad nespėjome. Priežastys labai paprastos ir apie jas ne kartą kalbėta: arba e-sveikatoje nebuvo žmonių telefono numerių, arba jie buvo neteisingi. Dar nedidelė dalis nebuvo nusiteikę bendradarbiauti“, – feisbuke ketvirtadienio vakarą rašė R. Lingienė.
Tuo metu daugiau nei 40 proc. Vilniuje vasarį patvirtintų infekcijos atvejų aplinkybės liko nežinomos.
„Paprastai sakant, užsikrėtę žmonės, su jais bendravusiems kolegoms negalėjo pateikti konkrečių vietų, kur jie galėjo užsikrėsti“, – teigė ji.
Anot R. Lingienės, palyginti su sausiu, vasarį dėl griežto karantino COVID-19 atvejų mieste sumažėjo per pusę, tačiau sergamumas išliko didesnis nei Lietuvos vidurkis.
Pasak jos, tai lemia kelios priežastys – didesnis gyventojų tankis, daugiau įmonių, kuriose darbuotojai negali dirbti nuotolinių būdu, vienos didžiausių šalyje ligoninės, į kurias atvykstama gydytis iš visos Lietuvos, taip pat išaugęs gyventojų mobilumas.
„Negalima atmesti ir britiškosios viruso atmainos „indėlio”, ypač kai net 44 proc. vasario mėnesį Vilniuje patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų epidemiologinės diagnostikos metu, žmonės negalėjo nurodyti užsikrėtimo vietų bei aplinkybių“, – sakė epidemiologė.
Jos teigimu, 31 proc. vilniečių, kuriems praėjusį mėnesį nustatytas COVID-19, užsikrėtė šeimose, 8 proc. – darbe, po 2 proc. – ugdymo įstaigose ir užsienyje.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų teko 390 naujų COVID-19 atvejų, kai Lietuvos vidurkis šiuo laikotarpiu siekia 233,2 naujus atvejus 100 tūkst. gyventojų.
