„Vienintelė konkreti tikslinė priemonė mums yra susikaupti ir tam tikrą, ne tokį jau ilgą, laiko tarpą sumažinti kontaktus ir neleisti atmainoms išplisti“, – po penktadienio rytą surengto Vyriausybės posėdžio, kuriame buvo nuspręsta pratęsti karantiną ir atnaujinti judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje, kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Tačiau jis džiaugėsi, kad didžiojoje Lietuvos dalyje situacija nėra tokia prasta, o tai esą anksčiau taikytų ribojimų rezultatas.
„Sąlyginė ramybė, kad dar yra kita Lietuvos dalis, kurioje situacija yra ramesnė. Būtent ankstesni judėjimo tarp savivaldybių ribojimai mums padėjo pasiekti, kad turime tokių sąlyginai švaresnių savivaldybių.
Tačiau neramina, kad bendras pandemijos greitis jau 11 dienų auga. Pagal naujiausią analizę matome, kad „britiškoji“ atmaina yra paplitusi beveik visoje Lietuvoje. Nors aišku dabar dominavimas dabar yra labiau Vilniuje ir Marijampolėje. Tačiau yra tikimybė, kad jeigu dabar nesiimsime judėjimo ribojimų, ta atmaina po 2-3 savaičių dominuotų visoje Lietuvoje“, – sakė A.Dulkys.
„Britiškoji“ atmaina Vilniaus apskrityje jau gali sudaryti apie 75 proc. visų atvejų, o likusioje Lietuvoje – 25 proc.
Kada įsigalios privalomas testavimas?
Ministras dėstė, kad tolesni kovos prieš pandemiją žingsniai turėtų būti susiję su vakcinavimu ir testavimo plėtra. Dėl pastarojo tikslo penktadienį buvo priimtas ir naujas Vyriausybės nutarimas. A.Dulkys patvirtino, kad privalomojo testavimo tvarka įsigalios jau šeštadienį, o dalis reikalingų teisės aktų tam dar turės būti paruošti per penktadienį.
Ministras pranešė, kad mobiliuosiuose patikros punktuose jau naudojami greitieji antigeno testai. „Jau galima atlikti testus, imant mėginį iš priekinės nosies landos. Ši procedūra yra daug paprastesnė. Noriu pabrėžti, kad ji nesukelia jokių nemalonių pojūčių, o rezultatai turimi jau po 30 minučių“, – teigė ministras.
Anot jo, dalis laboratorijų jau kitą savaitę pradės taikyti naujus reagentus, kurie padės greitai nustatyti, ar žmogus serga pavojingesne koronavirusinės infekcijos atmaina.
Svarstytų tolesnius atlaisvinimus
Ministras sakė, kad prastėjančios epidemiologinės situacijos nesieja su padarytais veiklų, įstaigų veikimo atlaisvinimais.
„Jeigu matytume, kad atlaisvintos veiklos turėjo kažkokį poveikį, būtume ėmęsi čia kažkokių priemonių. Panašu, kad didžiausią poveikį daro į Lietuvą atkeliavusios atmainos, nes jos turi ir didesnį sklidimo greitį. Tuomet vienintelė konkreti tikslinė priemonė mums yra susikaupti ir tam tikrą, ne tokį jau ilgą, laiko tarpą sumažinti kontaktus ir neleisti atmainoms išplisti.
Deja, tai ką matome kaimyninėse šalyse, kurios taikė vakcinavimo ir testavimo metodus, tačiau, deja, neišvengė naujų sergamumo bangų. Tad tikimės, kad šita saugumo priemonė padės mums sustabdyti virusą“, – vylėsi ministras ir pridūrė, kad pavykus stabilizuoti situaciją, Vyriausybė galėtų grįžti prie klausimo, kaip saugiai atverti dar daugiau veiklos sričių.
„AstraZeneca“ krizės pasekmė
Ministrui teko pripažinti, kad nepavyko pasiekti prieš mėnesį iškelto tikslo per kovą paskiepyti didžiąją dalį 70 metų ir vyresnių žmonių, o viena iš priežasčių jis nurodė „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo krizę.
„Turėjome lūkestį per kovo mėnesį vakcinuoti kritinę masę ar bent 70 procentų (...). Mums jo pasiekti nepavyko, labai panašu, kad jau ir nebepavyks. Labai tikėtina, kad viena iš priežasčių buvo, kad šiuo metu labiau dominavo mūsų vakcinavimo centruose „AstraZeneca“ vakcina, negalėjimas pasirinkti ir trūkumas kitų vakcinų, ir „AstraZeneca“ reputacinės krizės elementas, tačiau tikimės, kad visgi vyresnio amžiaus žmonės ateityje vakcinuosis aktyviau“, – per spaudos konferenciją kalbėjo ministras.
Lietuva ir dar keliolika Europos valstybių praėjusią savaitę kelioms dienoms buvo sustabdžiusi skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina dėl galimų retų šalutinių poveikių, tačiau gavus Europos vaistų agentūros patikinimą dėl saugumo skiepijimas atnaujintas. Po šio įvykio ministras pakeitė tvarką ir leido gyventojams pasirinkti vakcinas, kuriomis skiepysis.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau šią savaitę paragino šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui. Prezidentūra atkreipė dėmesį, kad pagal vyriausiųjų žmonių skiepijimą Lietuva atsilieka nuo daugumos kitų Europos Sąjungos šalių.
Naujas skiepijimo rekordas
Apie dalyje savivaldybių užsigulėjusių vakcinų panaudojimą užklaustas A. Dulkys teigė, kad Lietuva šią savaitę, ko gero, pasieks dar vieną skiepijimo nuo COVID-19 rekordą. Be to, pažymi ministras, pastarosios savaitės metu pavyko sumažinti susikaupusias „AstraZeneca“ skiepų atsargas. Būtent šio gamintojo skiepais, siekiant sklaidyti abejones dėl vakcinos patikimumo, nuo pirmadienio viešai skiepijosi šalies vadovai ir politikai.
„Šią savaitę 30 procentų sumažinome susikaupusias „AstraZeneca“ atsargas. Taip pat ši savaitė, panašu, bus išskirtinė, nes jau dabar esame paskiepiję virš 50 tūkst. asmenų“, – po pirmadienį ryte vykusio Vyriausybės posėdžio spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
Pasak ministro, epidemiologinei situacijai blogėjant, kai kurie vakcinacijos centrai dirbs ir savaitgalį, tad iki savaitės pabaigos, akcentuoja A. Dulkys, gali būti paskiepyta 70 tūkst. gyventojų.
„Kai kurie vakcinavimo centrai dirbs ir šeštadienį, ir sekmadienį. Jei išsilaikys panašūs tempai, gali būti, kad būsime paskiepiję ir 70 tūkstančių gyventojų“, – teigė ministras, pridurdamas, kad Lietuvoje pirmąja doze jau paskiepyta per 300 tūkst. asmenų, o sunkiausiai sekasi skiepyti Šalčininkuose, Visagine ir Klaipėdoje.
