Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo sausio 26 dienos.
Atlikta 8642 molekulinių (PGR) ir 6126 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 394,1 atvejo. Teigiamų tyrimų dalis per septynias dienas šiuo metu siekia 7,7 procento.
Nuo COVID-19 mirė 50-99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė dešimt sirgusiųjų, jiems buvo nuo 50-99-eri, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Visi pacientai mirė ligoninėse. Trys iš jų buvo vyresni nei 70-ies, po du mirusiuosius priklausė amžiaus grupėms per 50, per 60 ir per 80 metų, vienam mirusiajam buvo daugiau kaip 90 metų.
Tiesiogiai nuo COVID-19 Lietuvoje iki šiol mirė 3635 žmonės. Su šia infekcine liga tiesiogiai ir netiesiogiai siejamos iš viso 7383 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1305 žmonės – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Ligoninėse gydomi 939 COVID-19 pacientai, 100 iš jų – reanimacijoje
Ligoninėse gydomi 939 COVID-19 pacientai, 100 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 793 ligoniams, 61 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 110 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 222 tūkst. 20 žmonių.
Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 54 tūkst.517 žmonių, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sergančiųjų turėtų būti 10 tūkst. 906.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3 tūkst. 635 žmonės. Su šia infekcine liga iš viso siejamos 7383 mirtys.
Naujus susirgimus vos spėjančių skaičiuoti epidemiologų veidus perkreipė nerimas. Laukia nelengvas pavasaris. Naujai koronaviruso bangai jau ruošiasi ir ligoninės. Tik nuotaikos geresnės nei rudenį – medikai jau paskiepyti.
Lietuva „juodojoje zonoje“
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu visa Lietuva gali tapti „juodosios zonos“ teritorija. Ministro teigimu, blogėjanti epidemiologinė situacija matoma ne tik Vilniaus mieste, pesimistinės prognozės gresia ir Kauno miestui.
„Situacija nėra gerėjanti, atvejų skaičius stabiliai auga, teigiamų tyrimų procentas išlieka stabiliai aukštas, beveik 12 procentų“, – antradienį po neformalaus Vyriausybės pasitarimo kalbėjo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Pastarąją savaitę ženkliai išaugęs hospitalizuotų žmonių skaičius Vilniaus mieste bei blogėjanti situacija kituose miestuose, ministro teigimu, kelia prielaidą, kad artimiausiu metu visa Lietuva galimai nusidažys juoda spalva.
„Vertinant tendencijas, per 7-10 dienų jau turėsime „juodojoje zonoje“ visą Lietuvą“, – prognozavo A. Dulkys.
„Vėl turime keturženklį skaičių, vėl beveik 1000 hospitalizuotų asmenų, sunkiausia situacija yra Vilniuje, per savaitę pakilo beveik 30 procentų hospitalizuotų žmonių skaičius. Kaune situacija taip pat pradėjo blogėti“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras.
Atmainų plitimas
Lietuvoje nustatyti dar 147 nauji iš Jungtinės Karalystės kilusio koronaviruso mutacijos atvejai, Pietų Afrikos atmainos atvejų šįkart nerasta, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje šią savaitę ištyrus 46 ėminius iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės apskričių nustatyti 26 britiškosios atmainos atvejai.
Santaros klinikų laboratorijoje ištyrus 188 ėminius iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Utenos apskričių nustatyta 113 britiškosios atmainos atvejų.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorijoje ištyrus 24 ėminius iš Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių nustatyti aštuoni britiškosios atmainos atvejai.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 2869 ėminiai, aptiktas 881 britiškosios ir penki Pietų Afrikos COVID-19 atmainos atvejai.
Skiepys didelius kolektyvus
Šią savaitę nuo COVID-19 bus pradėti skiepyti dideli kolektyvai, esantys žemesnėse skiepijimo prioriteto grupėse, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Nutarėme plėsti galimybes spartinti vakcinaciją, šią savaitę įjungsime paralelinį greitį, išnaudojant „AstraZeneca“ vakcinos likučius. Pradėsime vakcinuoti ir didelius kolektyvus, dideles grupes, kurios taip pat yra prioritetinėse grupėse, bet šiek tiek žemiau“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė ministras.
Anot jo, toks sprendimas priimtas dėl to, kad vyresnio amžiaus lėtinėmis ligomis sergantys žmonės bei kiti šiuo metu skiepijami asmenys delsia vakcinuotis ir laukia „Moderna“ ar „Pfizer“ vakcinų.
„Deja, jų ne visuose vakcinavimo centruose yra. (...) Šiuo metu turime apie 60 tūkst. nesunaudotų „AstraZeneca“ vakcinos dozių, „Modernos“ – nepilnus 9 tūkst., o „Pfizer“ – mažiau nei 5 tūkst. dozių“, – sakė jis.
Siūlo pradėti masinę vakcinaciją
Vilniaus miesto savivaldybei Velykų savaitgalį suteikus galimybę savarankiškai registruotis skiepytis COVID-19 vakcina visiems, patenkantiems į šiuo metu nustatytas prioritetines grupes, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius džiaugiasi, kad norą skiepytis išreiškė kone 10 tūkst. žmonių. Jo nuomone, laikas pradėti masinę vakcinaciją.
„Per tris dienas paskiepijome beveik 9 700 žmonių. Labai noriu pasidžiaugti, kad neatvykimo procentas (...) yra ypatingai mažas, apie 3,5 proc. – tai dešimtimis kartų mažiau nei tais atvejais, kai žmonės yra kviečiami vakcinuotis“, – žurnalistams antradienį teigė jis.
Anot Vilniaus miesto mero, savaitgalį pademonstruotas visuomenės nors skiepytis parodo, kad laikas pereiti prie masinės vakcinacijos.
