Jauna vaikų ergoterapeutė Gina Šegždaitė įsitikinusi, kad ergoterapija – kur kas daugiau, nei tik veikla, skirta žmogaus funkcinėms galimybėms atstatyti ar stiprinti.
Pratybose ugdomas pasitikėjimas
Didžiąją savo laiko dalį ergoterapeutė skiria mažiesiems savo pacientams. Jos kabinete rastume įvairiausių daiktų, tinkamų ne tik žaisti: įtraukiant vaikus į smagią veiklą, lavinami ir stiprinami jų judesiai, tam tikri gebėjimai.
„Kiekvienam savo mažųjų draugų parengiu atskiras užduotis: pastumti kaladėlę, pastatyti bokštą, suverti smulkius ar stambius karoliukus, pačiam užsisegti sagą ar užsitraukti striukės užtrauktuką. Taip praktikoje suaugusio žmogaus veiksmai žaidimo principu pritaikomi vaikams. Jie su malonumu mokosi laikyti šaukštą, atsargiai į rankas paimti peilį ir šakutę, mažais piršteliais stropiai surenka ir į kitą vietą sudeda pupas ar žirnius“, – šypsodamasi apie savo kasdienį darbą pasakoja ergoterapeutė.
Įvairiais novatoriškais metodais skatindama mažųjų pacientų kūrybiškumą, G.Šegždaitė palaipsniui kuria pasitikėjimu grįstą atmosferą, kurioje ergoterapeutas ir pacientas veikia kaip viena komanda.
Abiems svarbių laimėjimų pasiekiama drauge su pacientu.
Pavyzdžiui, vaikams, turintiems sensorinės integracijos ypatumų, padedama kontroliuoti savo veiksmus.
„Vaikams būtina parinkti tinkamą stimulų kiekį, kitaip tariant – sudaryti „sensorinę dietą“. Kai vaikas jau pats sugeba apsirengti, pavalgyti, atsipjauti, nueiti, nuvažiuoti vežimėliu – pavyksta ir išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Jei kažkuriame žingsnyje vaikas sustoja, tada pagal jo galimybes skatinu galvoti, kaip išpręsti „problemą“, kad pavyktų pačiam pasiekti tikslą“, – pasakoja G. Šegždaitė.
Tarp mokslo ir kūrybiškumo
Plačiajai visuomenei ergoterapija dar nėra taip gerai pažįstama, kaip, tarkime, kita reabilitacijos sritis – kineziterapija. Pasak G.Šegždaitės, ergoterapija – tai įvairių pratimų, funkcijų gerinimo kompleksas, kuriame itin svarbios psichologijos bei sociologijos žinios, padedančios įgalinti pacientą atlikti tam tikrą veiksmą ar veiklą, išpildyti tam tikrus žmogaus poreikius.
„Ergoterapeutas gali padėti išvystyti trūkstamus įgūdžius ar pagerinti prarastus darbinės veiklos įgūdžius. Tačiau Lietuvoje žinių apie tokias galimybes – per mažai“, – įsitikinusi specialistė.
Pašnekovė pripažįsta, kad ergoterapijoje mokslo žinios ir kūrybiški sprendimai – nuolat greta. Kartais tenka gerokai pasukti galvą, kaip konkrečiam vaikui individualiai pritaikyti užduotį ar pratimą.
„Dirbant labai svarbu pasitelkti kūrybiškumą ir vaizduotę – tai padeda geriau pažinti pacientus ir tobulėti. Mano tikslas – kūrybiškai pažvelgti į sudėtingą vaiko situaciją. Jei mano darbo aplinkoje nėra specialaus įtvaro, su kuriuo pacientas galėtų patogiau paimti į rankas stalo įrankį – tada sugalvoju būdą, kaip jis su šypsena galėtų ištiesti ranką ar paimti rašiklį“, – pasakojo jaunoji ergoterapeutė.
Darbe praverčia kiekvienas daiktas
O išradingumo ir vaizduotės vaikų ergoterapeutei išties prireikia daug. Kiekvienas pacientas – vis kitoks, kiekvieno negalia – kitokia ar skirtingo sunkumo. Todėl ergoterapeuto darbo kambaryje gausu įvairiausių daiktų: nuo įvairaus dydžio kamuolių, kaladėlių, žurnalų – iki indelių su pupomis ar ypatingai sukonstruotų stalo įrankių.
„Kai kurie vaikai dėl savo fizinių ypatybių negali paimti įprastos šakutės. Todėl kiekvieną įrankį vaikui padarau pati: vienų lenktas priekis, kitų – storesnis kotas, kad vaikas pats galėtų savarankiškai paimti įrankį, kad jam būtų patogu. Nebijau vaikams duoti ir žirklių, skatinu ir tėveliams nebijoti leisti to vaikams – žinoma, atidžiai juos prižiūrint. Kuo anksčiau paskatinsime vaiką paimti sudėtingą daiktą, tuo jis greičiau išmoks“, – apie savarankiškumą ir pasitikėjimą kalbėjo G.Šegždaitė. Specialistei ypač džiugu iš vaikų išgirsti nuoširdumo kupinus žodžius: „Žiūrėk, aš pats padariau!“.
„Turime suprasti: kiekvienas vaikas gali. Kuo anksčiau parodysime, supažindinsime jį su aplinka, parodysime, kaip reikėtų paimti, kaip elgtis su vienu ar kitu daiktu – tuo jis greičiau išmoks ir taps savarankiškas“, – pabrėžia pašnekovė.
Jauna ir perspektyvi sritis
Nors Lietuvoje ergoterapija – palyginti jauna sritis, kasmet išugdomi kūrybiški, atsidavę profesijai, naujausias mokslo žinias savo veikloje taikantys ergoterapeutai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos fakultetą kiekvienais metais baigia 15 ergoterapijos specialybės absolventų. Tai vienintelis šalyje fakultetas, slaugos studijų ir praktikos srityje bendradarbiaujantis su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir aktyviai vykdantis svarbius mokslo tyrimus.
Didelio dėmesio sulaukė LSMU Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinikos pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas – išeminį galvos smegenų insultą patyrusių pacientų reabilitacijai pasitelkta virtuali realybė bei kompiuterinės programos. Kasmet vis didėja ergoterapijos specialistų, kurie galėtų dirbti šalies ligoninėse, slaugos namuose ar individualiai, poreikis.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su LSMU.
