Šalyje per parą atlikti 11 tūkst. 869 molekuliniai (PGR) ir 6855 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 558,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 247 tūkst. 269 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 222 tūkst. 436 asmenys, deklaruoti 177 tūkst. 209 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 18 asmenų, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 61 tūkst. 245.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3923 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7916 mirčių.
Ligoninėse šiuo metu gydoma per 1,2 tūkst. COVID-19 pacientų, iš jų 142 – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1247 COVID-19 pacientai, 142 iš jų – reanimacijoje, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1105 ligoniams, 76 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 122 žmonės.
Praėjusią parą paskiepyta per 30 tūkst. žmonių
Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 58 žmonės, antrą – 18 tūkst. 106, penktadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 674 tūkst. 105 asmenys, abiem – 269 tūkst. 580.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 48,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,1 proc. 70–79 metų gyventojų ir 45,1 proc. 60–69 metų gyventojų.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę maždaug ketvirtadalis žmonių.
Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi 1 mln. 151 tūkst. 105 vakcinos dozes, 1 mln. 40 tūkst. 705 dozės pristatytos į vakcinavimo centrus. Juose panaudota 943 tūkst. 685 dozė.
Kol kas nepanaudota 207 tūkst. 420 vakcinos dozių.
Sergamumas Vilniuje viršija šalies vidurkį: į turgų iš kitur atvykę prekeiviai įsitikinę – užsikrėtę čia neina
Prioritetų peržiūrėti nebeplanuoja
Skiepijimo nuo koronaviruso prioritetai nebebus peržiūrimi, nes netrukus bus plačiau pradėta vakcinuoti pagal amžiaus grupes, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Šiuo metu šalyje skiepijami senjorai, kai kurių kontaktinį darbą dirbančių specialybių atstovai. Kai kurios savivaldybės, tarp jų – Vilnius, yra pradėjusios vakcinuoti ir visus vyresnius nei 55-erių metų gyventojus.
Praėjusią savaitę ministras priėmė sprendimą perskirstyti vakcinas, didesnį jų kiekį skiriant sostinei, kur epidemiologinė padėtis yra prasčiausia. Dėl to kai kuriose savivaldybėse teko stabdyti registraciją.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 40–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40–49, 50–59 ir 70–79 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3923 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejama 7916 mirčių.
Daugiausia – 1420 – mirusiųjų nuo COVID-19 priklausė 80–89 metų grupei. Penki mirę buvo nuo 20 iki 29-erių.
Skiepijimo sistemos sutrikimai
Ketvirtadienį sutrikus informacinei sistemai, Vilniuje prie „Litexpo“ nusidriekė gyventojų, laukiančių skiepų nuo COVID-19, eilė.
Kaip BNS patvirtino Vilniaus mero atstovas Karolis Vaitkevičius, sistema buvo sutrikusi apie pusvalandį ir šiuo metu vėl veikia. Pasak jo, dėl sutrikimų laukti turėjo ir atvykusieji kituose vakcinavimo centruose.
Anot jo, centro pajėgumai yra dideli, tikimasi, kad iki vakaro laukiančiųjų gyvoje eilėje nebeliks.
Vakcinacijos centras parodų ir kongresų rūmuose „Litexpo“ atvertas šį pirmadienį, kaip skelbta, jame per dieną galima paskiepyti iki 15 tūkst. žmonių.
Skiepys ir jaunesnius
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad ateinančią savaitę Vilnius skiepytis nuo COVID-19 kvies vyresnius nei 45 metų sostinės gyventojus.
„Kviečiu tikrinti https://vakcina.vilnius.lt/ – gal jums jau priklauso skiepas. O jei esate 55-erių ar vyresni – jau tikrai galite skiepytis. Jūsų amžiaus grupės žmonės sudaro daugiau nei pusę pacientų ligoninėse – nerizikuokite, ateikite pasiskiepyti“, – akcentavo sostinės meras.
Susiję straipsniai
Vakcinos panaudoti nesuskubo
„Johnson & Johnson“ savaitę nebuvo naudojama dėl pasiruošimo – buvo apklausiami pacientai, rengiamos vidinės ligoninės tvarkos, lietuviškas informacinis lapelis. „Gavus vakcinas, iki šiol buvo laukiama atnaujintos informacijos pacientui lietuvių kalba, ruošiamasi sklandžiam vakcinacijos procesui, parengta vidinė ligoninės tvarka, apklausiami pacientai, kurie pageidautų skiepytis“, – BNS komentare teigė Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas.
Kauno klinikos vakcinuoti pacientus pradėjo ketvirtadienį.
„Johnson & Johnson“ vakcina čia skiepiami didžiausios rizikos pacientai, pavyzdžiui, asmenys, kuriems atliktos kaulų čiulpų ar organų transplantacijos, sergantys galutinės stadijos lėtine inkstų liga ir jiems yra taikomos dializės.
Taip pat šią vakciną gaus sergantys piktybinėmis kraujo ligomis arba kitomis onkologinėmis ligomis, kuriems liga dar nėra pasiekusi remisijos, todėl taikoma chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija ir kiti priešvėžiniai gydymo metodai.
„Kelionių burbulo“ idėja
Europos mastu kuriant žaliąjį sertifikatą, reikėtų pragmatiškai įvertinti siūlymą kurti „kelionių burbulą“ tarp Baltijos šalių, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip ji komentavo Estijos užsienio reikalų ministrės Evos- Marios Liimets (Evos Marijos Lymets) pranešimą, kad sieks savo Vyriausybės mandato atnaujinti derybas dėl galimybės atkurti Baltijos šalis apimantį „kelionių burbulą“.